Suteikia sotumo jausmą
Mikroelementų koncentracija džiovintuose vaisiuose, palyginti su šviežiais, yra keliskart didesnė: užtenka jų suvalgyti porą šimtų gramų, ir organizmas bus aprūpintas visą parą. Kad gautume tiek pat mineralinių medžiagų, šviežių vaisių reikėtų sušveisti net kelis kilogramus.
Džiovintuose vaisiuose išlieka ne tik mineralinės druskos, bet ir vitaminai, skaidulos, natūralus cukrus. Juos ypač gerai vartoti dėl sudėtyje esančios ląstelienos, labai reikalingos virškinamajam traktui. Džiovinant vaisius išgaruoja vanduo, o visos kitos žmogui itin reikalingos medžiagos išlieka.
Džiovinti vaisiai saldūs, nes juose yra daug gliukozės ir fruktozės, o sacharozės, atvirkščiai, mažiau. Šie produktai labai gerai numalšina alkį.
Kada reikėtų atsisakyti
Džiovintų vaisių atsargiai derėtų valgyti vyresniems žmonėms. Mat dėl šiuose produktuose esančio fosforo pertekliaus gali sunkiau susidaryti vitaminas D ir sutrikti kalcio balansas organizme. Tai padidina osteoporozės riziką.
Nepatariama džiovintų vaisių valgyti sergantiesiems kepenų, inkstų ligomis, turint kai kurių virškinimo sistemos negalavimų.
Atsargiai duokite šių vaisių vaikams: turite būti tikri, kad nėra jiems alergiški.
Pirkdami šiuos maisto produktus, pažiūrėkite, ar nėra priplėkę, nemalonaus kvapo, pažeisti grybelio, apipeliję, sulipę, apgraužti kirminų ar kitokių parazitų.
Prieš valgant šiuos vaisius būtina nuplauti iš pradžių karštu, paskui šaltu tekančiu vandeniu. Kai kuriuos pravartu kurį laiką pamirkyti šaltame vandenyje.
Kokios naudos tikėtis
Daugiausia kalio, fosforo ir geležies sukaupę džiovinti abrikosai, tad jų ypač pravartu dažniau valgyti tiems, kurių silpnesnė širdies ir kraujagyslių sistema, sulėtėjusi medžiagų apykaita, kuriuos vargina aukštas kraujospūdis, kurie dirba sunkų fizinį ir protinį darbą. Privalu šių vaisių įtraukti į savo racioną sergantiems mažakraujyste, jaučiantiems energijos stoką ir sumažėjusį darbingumą. Norint išvalyti žarnyną, užtenka suvalgyti 100–150 g išmirkytų džiovintų abrikosų.
Džiovinti abrikosai labai reikalingi, kai žmogus vartoja šlapimą varančius vaistus. Mat tada organizme sutrinka mineralinių druskų pusiausvyra, o abrikosai – šių druskų šaltinis.
Turistai puikiai žino: kelios suvalgytos džiovintos slyvos laisvina vidurius. Šiuose vaisiuose gausu vitaminų A bei C. Taigi jie padeda išvengti peršalimo ligų ir sustiprinti imunitetą. Valgantys daugiau džiovintų slyvų nesiskundžia regėjimo sutrikimais, stipresnė jų nervų bei raumenų sistema, geresnis darbingumas, mažesnis nuovargis. Taip yra dėl slyvose esančių mineralinių medžiagų, ypač geležies.
Džiovintose kriaušėse gausu angliavandenių. Jei džiovinsite ne visai sunokusias, jose bus nemažai sorbitolio. Šis gali pakeisti cukrų žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. Džiovintų kriaušių nuoviras puikiai malšina troškulį karščiuojant. Jame nemažai rauginių medžiagų, naudingų sergant žarnyno ligomis.
Šie vaisiai efektyviai šalina iš organizmo toksinus ir sunkiųjų metalų druskas.
Džiovintų vynuogių – razinų, vartojimas užkerta kelią peršalimo ligoms. Tinka jos ir aterosklerozės profilaktikai, nes mažina cholesterolio kiekį kraujyje, o dėl gausaus maistinių skaidulų kiekio itin svarbios saugantis nuo įvairių virškinimo sistemos ligų bei vėžio. Razinose gausu tokių svarbių mūsų širdžiai ir nervų sistemai mineralinių medžiagų kaip kalis, kalcis, natris, magnis.
Sergantiems bronchitu, kosėjantiems rekomenduojama suvalgyti 30 g razinų, apie valandą mirkytų vandenyje.
Džiovintuose obuoliuose vitamino C esama daugiau negu žaliuose ir energinė jų vertė didesnė negu natūralių vaisių. Valgydami džiovintus obuolius stipriname kaulus, dantis, imunitetą, geriname geležies įsisavinimą.
Saldžios ir daugelio mūsų labai mėgstamos džiovintos datulės yra puikus kalio, fosforo, kalcio, geležies, magnio šaltinis. Jas itin tinka vartoti tiems, kurie dirba labai įtemptą darbą. Šie vaisiai puikiai praverčia peršalus, mat juose esama medžiagų, chemine sudėtimi artimų aspirinui. Nuolatinis datulių vartojimas stiprina širdį, raumenis, dantis.
