Mitai ir tikrovė: mitybos specialistų atsakymai į populiariausius klausimus

Ar tikrai rudasis cukrus geresnis už baltąjį? Ar verta leisti pinigus ekologiškam maistui? Ar mikrobangų krosnelė velnio išradimas?

Kalbant apie su mityba susijusius kasdieninius pasirinkimus, dažniausiai žmonės vadovaujasi mitais. Dabar mitybos specialistai nusprendė jiems šiek tiek padėti – pakaks klaidžioti tamsybėse, skelbia canada.com.

1) Jūros druska sveikesnė nei įprasta

Mitas: nepaisykite rinkodaros skleidžiamo melo, esą jūros druska žymiai sveikesnė. Kaip teigia „Mayo Clinic“ specialistai, jūros druskos maistinė vertė lygiai tokia pati kaip įprastos, joje tiek pat natrio. Vadinamoji stalo druska labiau perdirbta, joje mažiau mineralinių medžiagų. Tačiau neretai ją gamintojai praturtina jodu, kuris būtinas sveikai skydliaukės veiklai.

Stalo ir jūros druskos skonis ir tekstūra gali skirtis, tačiau „Health Canada“ ekspertai sako, jog jų nauda ir žala vienoda. Žmonės nuo 14 iki 50 metų amžiaus, norintys sumažinti padidėjusio kraujospūdžio ir kitų ligų riziką, turi per parą suvartoti ne daugiau 2 tūkst. 300 miligramų druskos.

2) Austrės – galingas afrodiziakas

Tiesa - bent jau iš dalies. 2005 metais grupė Amerikos ir Italijos mokslininkų išsiaiškino, jog tam tikrose jūrų gėrybėse (tarp kurių ir austrėse) esančios amino rūgštys gali paskatinti lytinių hormonų gamybą. Be to, austrėse gausu dopamino, kuris stimuliuoja susijaudinimo centrą, esantį smegenyse – taip kyla seksualinis apetitas.

3) Rudasis cukrus vertingesnis nei baltasis

Mitas. „Cukrus yra cukrus, ypač diabeto kontekste. Iš tikrųjų nėra jokio skirtumo, žmonės turėtų vartoti kuo mažiau cukraus“, - teigia mitybos specialistė Cindy Sass. Klevų sirupas ar medus galbūt ir vertingesni nei cukrus, sako specialistė, tačiau organizme vis tiek virsta gliukoze, dėl ko auga svoris ir kyla kitų sveikatos problemų. Vienintelis medaus privalumas: valgant vietos gamintojų medų, sumažėja alergija aplink esančioms žiedadulkėms.

4) Mikrobangų krosnelė žudo maistingąsias medžiagas

Faktas. Šis teiginys tikrai teisingas kalbant apie vitaminą B12, sako mitybos specialistė Erin Enros. Šis vitaminas labai svarbus darniam organizmo darbui, jis atsakingas už raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Vitaminą B12 žmonės gauna iš augalinės kilmės produktų, tad specialistė paprasčiausiai pataria mikrobangų krosnelėje neruošti mėsos gaminių.

„Tai itin aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Jų organizmas įsisavina mažiau vitamino B12, nes, bėgant metams, skrandis išskiria per mažai rūgšties produktų skaidymui“. Anot E. Enros, mikrobangų krosnelėje ruošiant daržoves, derėtų naudoti kuo įmanoma mažiau vandens – taip neleisite ištekėti maistingosioms medžiagoms. Tokia pati taisyklė galioja ir gaminant ant viryklės.

5) Ekologiškas maistas naudingesnis nei paprastas

Ir mitas, ir faktas. Viskas, pradedant dirvos kokybe, saulės šviesa, sėklų kokybe ir baigiant galvijų veisle, turi įtakos maisto maistinei vertei, sako „Dietitians of Canada“ specialistai. Organizacijos darbuotojų teigimu, taip yra todėl, kad visi šie veiksniai tyrimų metu dažniausiai ignoruojami, tad ir palyginti ekologišką ir neekologišką maistą praktiškai neįmanoma.

Jau atliktų tyrimų analizė atskleidė (rezultatai skelbiami leidinyje „Annals of Internal Medicine“), jog aiškūs vitaminų, baltymų ar kitų maistingų medžiagų skirtumai ekologiškuose ir įprastuose maisto produktuose neegzistuoja. Fosforo ir omega-3 riebiųjų rūgščių, remiantis kai kurių tyrimų rezultatais, visgi daugiau ekologiškuose produktuose. Be to, ekologiškuose gaminiuose aptikta mažiau pesticidų, tačiau jų visgi būta.

6) Negalima iš karto valgyti mikrobangų krosnelėje pagaminto maisto

Faktas. Ir ne todėl, kad galite smarkiai nusideginti burną. Kelias minutes pasiilsėjęs mikrobangų krosnelėje gamintas maistas sušyla tolygiau – mažiau karščio gavusios dalys sugeria šilumą iš jos pakankamai gavusių. „Minutės ar dviejų pertrauka gali lemti, ar mėgausitės gardžiu maistu, ar juo apsinuodysite“, - teigia JAV Luizianos valstijos sveikatos ir ligoninių priežiūros departamento atstovai.

7) Trijų sekundžių taisyklė nekenkia sveikatai

Faktas. Jeigu pasirenkate tinkamą maistą, tai gryna tiesa. Mančesterio Metropolitano universiteto mokslininkai tyrė įvairius produktus – jie aiškinosi, ar jie sveiki valgyti, jeigu nukrenta ant žemės, tačiau labai greitai pakeliami.

Apdoroti produktai, tokie kaip virtas kumpis, pasirodė neblogai, nes bakterijos paprasčiausiai neišgyvena sūriame ar saldžiame paviršiuje. Pakankamai saugu valgyti ir nuo žemės pakeltus sausainius, nes sausi produktai sunkiau įsisavina bakterijas.

Makaronai ir džiovinti vaisiai labai sparčiai pasigauna klebsiella bakteriją – bakteriją, sukeliančią plaučių uždegimą, šlapimo takų infekcijas ir kitas bjaurias liga.

8) Daugiagrūdžiai ir pilno grūdo produktai vienodai maistingi 

Mitas. Daugiagrūdžiai produktai tapę sveikos mitybos sinonimu, tačiau dažnai iš jų pašalinamos sėlenos ir gemalai – kad patraukliau atrodytų, būtų gardesni ir juos būtų galima ilgiau vartoti. Minėtosios pašalinamos sudėtinės dalys labai svarbus ląstelienos, vitamino E ir antioksidantų šaltinis. Be to, daugiagrūdžiuose produktuose gausu endospermo, kuriame daug ne tik kalorijų ir krakmolo.

9) Probiotikai – geros sveikatos garantas

Mitas. Probiotikai, kuriais praturtinami tokie produktai kaip jogurtas ir sūris – bakterijos, gerinančios virškinimą. Jie gali palengvinti dirglios žarnos sindromo simptomus, slopinti uždegiminius procesus ir išgydyti po antibiotikų vartojimo atsiradusias virškinimo problemas.

Tačiau sveiką virškinimo sistemą galima išsaugoti ir valgant sveiką maistą be priobiotikų, teigia organizacijos „EatRight Ontario“ specialistai. Jeigu visgi probiotikai jums būtini, rinkitės bifido bakterijas.