Kaip informuoja TVN 24, Siemionovičių vietovėje Lenkijoje Sosnovskio barščiai nusinešė 67 metų moters gyvybę. Ji, pjaudama žolę, nusidegino šiuo augalu. Kaip sako gydytojai, ši gėlė gamina toksines medžiagas, o nudegimo požymiai gali pasirodyti tik po kelių dienų ir atnešti mirtį.
Lenkė į Siemenovičių ligoninę Jelenia Guroje pateko birželio 8d. Jai buvo pripažintas cheminis trečio laipsnio kairiosios kojos nudegimas. Moteris normaliai kvėpavo, jos kraujo apytaka nebuvo sutrikusi. Ji papasakojo gydytojams, kad ją nudegino Sosnovskio barščiai. Tuo tarpu moters sveikata po šešių dienų smarkiai pablogėjo, sutriko jos kraujo apytaka. 67-erių metų lenkė buvo skubiai paguldyta į reanimacijos skyrių. Birželio 19d., nežiūrint medikų pastangų, moteris mirė.
Medikai aiškina, kad šis labai pavojingas augalas gamina toksines medžiagas. Jos kaupiasi augalo sultyse. Kartais pakanka būti tik arti Sosnovskio barščių, kad jos patektų žmogui ant odos. Drėgna oda ir saulės spinduliai atlieka nedėkingą darbą – žmogui gali kilti antrojo arba trečiojo laipsnio nudegimai, o sultims prasiskverbus į kūną, gali sukelti net mirtį – aiškina lenkų gydytojas Maciejus Bobrowiczius.
Tuo tarpu žvejojantys prie Žaliojo tilto gausūs žvejai netgi nepagalvoja, kad mirtis visai šalia jų.
Nukenčia šienaujantys žolę
Pasak Antakalnio poliklinikos gydytojos dermatovenerologės Audronės Montvilienės, vasarą padaugėja pacientų, kurie skundžiasi bėrimais atsiradusiais saulėtą dieną pabuvus gamtoje.
Suveikia trys faktoriai:
Saulės spinduliai,
Žmogaus padidėjęs jautrumas tam tikriems augalams (alergija),
Augalų sultys.
Dažniausiai nukenčia šienaujantys žolę, vaikštinėjantys po pievas, skinantys iš pažiūros gražius augalus. Užtiškus sulčių ant odos, atsiranda bėrimas. Pradžioje oda dažniausiai parausta, patinsta, gali tame fone atsirasti smulkios pūslelės, kurios gali didėti, jungtis iki kelių centimetrų diametro. Tokios pūslės lengvai traumuojamos, plyšta, atsiranda šlapiuojančios žaizdos, bėga audinių limfa.
Jei tai tik nedidelis paraudimas be pūslelių, galima kreiptis į vaistinę kur pasiūlys odą raminančio tepalo. Jei pūslės didėja, jungiasi tarpusavyje, rekomenduojama dėti šalto vandens kompresą arba sausą binto tvarstį ir kreiptis į gydytoją, nes pūslės tam tikrais atvejais tampa gigantiškos, tokiu būdu galima netekti daug skysčių, o patekus antrinei infekcijai, gali supūliuoti. Todėl esant tokiems rimtiems simptomams rekomenduojama kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių, kur bus suteikta pirmoji pagalba.
Vasaros metu dažniausiai kreipiasi šienaujantys žolę asmenys, bet nebūtinai nukentėję nuo Sosnovskio barščio, tai gali būti ir rūtos, petražolės, salierai, pomidorai bei kiti augalai. Kenčiama nuo augalų paliktų žymių (atsiranda rudos pigmentinės dėmės, rimtesniais atvejais – odos paraudimas ir pūslelės) prisilietus prie jų. Jei tai tik viso labo paraudimas, galima išgerti antihistamininių vaistų ir pasitepti cinko tepalu. Jei pažeidimas stipresnis, tuo neapsiribojama, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Vasaros metu pastebime padidėjusį pacientų srautą besiskundžiančių vabzdžių įkandimais ir jų sukeltomis alerginėmis reakcijomis. Vabzdžiai gali sugelti kerpant krūmus, pjaunant žolę ar vakarop žaidžiant ant žolės, kurioje jie slepiasi nakčiai. Dažniausiai sugelia veidą, patinsta paakiai, akys, stebimos raudonos įkandimų žymės. Dažnai įkandus stambesniam vabzdžiui į blauzdų odą žmonės kreipiasi dėl tinimo ir veržiančio skausmo imituojančio rožę. Bėrimų negydant, galima nusikasyti ir į pažeistą vietą užnešti infekciją.
Tokiems simptomams esant patariama kreiptis į poliklinikos budintį gydytoją, kad nustatytų ar tai infekcinis odos ir paodžio susirgimas, ar alerginė reakcija į vabzdžio įkandimą.
