Tokių istorijų nedaug, tačiau jų buvo galima išvengti. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje vidutiniškai registruojami 2 stabligės atvejai per metus, kiek daugiau atvejų užregistruota 2003 m. ir 2005 m. – po 4. Praėjusiais metais stabligė nusinešė vieną gyvybę.
Šeimos gydytoja ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro lektorė Jūratė Grigė pasakojo, kad apie 80 proc. stabligės atvejų užregistruojama po smulkių buitinių traumų, į kurias žmonės mažai kreipia dėmesio ir laiku nesikreipia medicininės pagalbos.
„Stabligės sukėlėjas gyvena gyvūnų ir žmonių virškinamajame trakte, bet ten būdamas jokių bėdų nesukelia, nes sukėlėją nukenksminą žarnų fermentai. Šis sukėlėjas yra plačiai paplitęs gamtoje. Dirva, kuri yra tręšiama mėšlu yra ypač pilna šių sukėlėjų sporų. O juk tik prasidėjus pavasariui daugelis žmonių pradeda tvarkyti savo sodus, atlieka žemės darbus ir dažnas jų patiria įvairių odos sužalojimų. Dar paprasčiau, užtenka važinėjantis dviračiu nukristi, nusibrozdinti kelią ir toks odos sužalojimas jau tampa puikiais vartais patenkti stabligės sukėlėjui.
Liga dažniausiai po 1-2 savaičių pasireiškia aplink žaizdą esančių raumenų trūkčiojimu (nors žaizda gali būti jau sugijusi), rijimo sutrikimais, karščiavimu, gausiu prakaitavimu, paskui raumenų traukuliai prasideda visame organizme ir jie gali būti tokie stiprūs, kad lūžta kaulai, sukandama taip, kad gali lūžti dantys, sąmonė lieka nesutrikusi, galiausiai sustoja kvėpavimas, širdis ir žmogus miršta.
Medikės teigimu, diagnozuoti stabligę – sudėtinga užduotis.
„Gydytojams tenka šią ligą atskirti nuo galvos smegenų dangalų uždegimo, galvos traumų, epilepsijos priepuolių, pasiutligės, spazmofilijos ir apsinuodijimo strichninu. Taigi, gydytojui kaip visada tenka būti labai budriam ir kuo nuodugniau visapusiškai ištirti pacientą. Taip pat labai svarbu išsiaiškinti apie buvusais traumas, nušalimus, nudegimus“, - pasakojo J. Grigė.
Kai kuriems – didesnė tikimybė užsikrėsti
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. dr. Sauliaus Čaplinsko teigimu, patikimiausia apsaugos priemonė – skiepai. Pirminiam imunizavimui reikalingos trys vakcinos dozės, kuriomis vaikai yra įskiepijami per pirmuosius gyvenimo metus. Kūdikiai, valstybės lėšomis, stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo komponentus turinčiomis vakcinomis nuo 2 mėn. amžiaus.
Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina nebuvo skiepyta, skiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės, atsižvelgiant į vakcinos aprašą. Kai kuriems darbuotojams yra didesnė tikimybė užsikrėsti stablige. Šie darbuotojai gali būti skiepijami darbdavio lėšomis“, - informavo centro direktorius.
J. Grigė pridūrė, kad kas dešimtmetį būtina skiepytis iš naujo.
„15-16 metų vaikas paskiepijamas imunitetą pastiprinančiaja stabligės vakcinos doze. Tačiau po vakcinos organizme susidariusiųjų apsauginių medžiagų - imunoglobulinų užtenka tik maždaug 10 metų. Todėl nuo 26 metų imtinai reikia kas 10 metų skiepytis palaikomaja vakcina nuo stabligės, norint apsisaugoti nuo šios baisios ligos. Norint pasiskiepyti, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. O traumas patyrusiems žmonėms, kurie jau buvo seniai skiepyti nuo stabligės, reikia būtinai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jie bus paskiepyti“, - akcentavo medikė.
Skiepus vis dar gaubia klaidingi mitai
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro lektorė apgailestavo, kad vis dar mirštama nuo ligos, nuo kurios galima apsisaugoti labai paprasta ir visiems prieinama nemokama priemone – skiepais. Gydytojos manymu, viena to priežasčių – klaidingi mitai apie vakcinas.
„Vis dar galvojama, kad į vakcinas dedama įvairių pavojingų medžiagų, kurios skatina alergijos, sąnarių uždegimo, ar net autizmo išsivystymą. Daug mokslinių tyrimų ir jų metaanalizių įrodė, kad tarp minėtų susirgimų ir skiepų nėra ryšio. Dar vienas mitas - tai, kad skiepai išsekins organizmo imunitetą. Su skiepais gaunamas tam tikras kiekis nukenksmintų, ar suskaidytų virusų ar bakterijų dalių, su kuriomis organizmas puikiai susitvarko ir tai tėra tik lašas jūroje, vertinant mūsų imuniteto galimybes.
Deja, kalbama per mažai, kas kenkia vaikų imuninei sistemai ir yra įrodyta mokslinių tyrimų: aplinkinių rūkymas, maitinimas mišinukais, per sterili aplinka, maisto konservantai, antibiotikai iki vienerių metų. Deja, bendraujant su žmonėmis skiepų tema, tenka susidurti ne su mokslo įrodymais grįstais argumentais, o daugiausia su žmonių emocijomis, nuogirdomis. Šiuo metu žmonės per daug pasitiki informacija, kurią randa skaitydami nepatikimus informacijos šaltinius internete. Reikia atkreipti dėmesį, kad diskusijų forumuose, tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose medicininėmis temomis gali pasisakyti žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo ir reikiamų žinių. Norisi tikėti, kad ateityje jau mokykloje bus ugdomas informacinis raštingumas, kad žmonės sugebėtų atsirinkti patikimą informaciją ir ją analizuotų. Visada rekomenduoju tartis su savo šeimos gydytojais“, - pabrėžė J. Grigė.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
