aA
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pernai paskelbė anoniminę apklausą, kuria medikai gali pranešti apie galimą mobingą darbe. Dabar ministerija informuoja: ji yra spaudžiama atskleisti anketų autorių tapatybes ir duria į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL).
Ministerija pranešė apie ypatingą situaciją: viena ligoninė viską griauna
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Norime pasidalinti informacija, kuri ir mums, ir medikų bendruomenei kelia susirūpinimą ir nerimą, nes mūsų supratimu, tai griauna visą patį principą anoniminio pranešimo, norą išklausyti bendruomenę, galimybę jiems saugiai pranešti apie tai, kas vyksta, apie kažkokius negerus dalykus“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Sausio 8 d. SAM pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1–ojo skyriaus rašte prašoma pateikti visą su anoniminiu skundu susijusią informaciją tam, kad būtų galima identifikuoti anoniminį skundą pateikusius asmenis. Tai yra, ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro pavedimu, policija paprašė pateikti kas, iš kokio elektroninio pašto adreso, telefono numerio ar IP adreso (nurodant tikslų laiką) pateikė anoniminį skundą.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga
© DELFI / Andrius Ufartas

Atsisakius pateiki šią informaciją, gali būti skirta bauda ar areštas.

Pasak ministro atstovės, tokia situacija kelia susirūpinimą ir nerimą. Tarkime, jei KUL gautų apie mobingą pranešusių medikų duomenis, visa pasitikėjimo linijos sistema tiesiog sugriūtų.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė sakė, kad ši situacija tikrai yra keista ir ypatinga: nei viena iš Lietuvos gydymo įstaigų nebandė panašiomis priemonėmis sužinoti, kas iš medikų ir ką praneša apie mobingą ir darbo salygas.

DELFI bandė susisiekti su KUL vadovu, vyriausiuoju gydytoju profesoriumi Vinsu Janušoniu, tačiau sekretorė patikino, kad medikas šiuo metu užimtas ir susisieks vėliau.

Pasak ministerijos, jie privalo reaguoti ir duomenis pateikti. Tačiau tai reikštų, kad tie žmonės, kurie anonimiškai prašė pagalbos, būtų identifikuoti, o visai medikų bendruomenei – tiesioginę baimę pranešti apie galimus neteisėtus veiksmus įstaigose. Žmonės būtų įbauginti kreiptis pagalbos net anonimiškai, mano SAM.

Ministerija, reaguodama į teisėsaugos prašymą pateikti visą informaciją, susijusią su anoniminiu skundu dėl mobingo Klaipėdos universitetinėje (KUL) ligoninėje, kreipėsi į įvairias šalies institucijas prašydama išaiškinimo, kaip užtikrinti pranešėjų teisę į konfidencialumą.

Ministerija mano, kad tokių duomenų pateikimas reikštų, jog tie žmonės, kurie anonimiškai prašė pagalbos, būtų identifikuoti ir galimai susilauktų nemalonės iš įstaigos vadovo.

Be to, teigiama, kad taip būtų diskredituota SAM įsteigta pasitikėjimo linija ir panaikintos bet kokios galimybės spręsti mobingo problemas Lietuvoje. O visai medikų bendruomenei tai būtų aiškus signalas nustoti kalbėti apie problemas, su kuriomis jie susiduria savo darbovietėse.

Pasak ministro A. Verygos, absurdiškiausia šioje situacijoje yra tai, kad medikai, kurie galimai patyrė psichologinį smurtą, jį patiria vėl, nes žino, kad SAM gali būti priversta galiausiai atskleisti pranešėjų duomenis, kas reikštų, kad galimas smurtautojas jiems galimai kerštautų.

Vienas iš anoniminių pranešimų dėl situacijos KUL buvo viešai pacituotas pernai lapkričio mėnesį. Seimo Sveikatos reikalų komitete ir KUL ligoninės vadovas kreipėsi į teisėsaugą su prašymu pradėti tyrimą dėl šmeižto ir pan.

„Mūsų turimais duomenimis, policija neketino daryti tyrimo ir buvo tokią išvadą ir parengusi, ją buvo patvirtinęs ir prokuroras, deja, bet įstaigos vadovas kreipėsi pakartotinai, apskundė tokį sprendimą ir tada jau aukštesnis prokuroras davė nurodymą tyrėjui, kad visgi reikia pradėti tyrimą, kuris buvo pradėtas, – sakė A. Veryga. – Mes iš tikrųjų atsidūrėme keblioje situacijoje, todėl tarėmės ir su ekspertais, kurie dirba darbo grupėje, kuri turi pateikti pasiūlymus dėl mobingo. <...> Jei mes negebėtume dėl kažkokių priežasčių išsaugoti anonimiškumo, tai praktiškai nėra logiškos ir prasmės palikti anoniminę liniją, prašyti, kad kas nors elektroniniu paštu praneštų.

Kalbamės su teisininkais, su jais kalbasi ir medikų bendruomenė, kaip mums apsaugoti pranešėjus ir kaip mums tokiose situacijose elgtis.“

Pasak ministerijos, tokia situacija kelia daug sisteminių klausimų: pavyzdžiui, kaip elgtųsi policija ar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kurie taip pat turi anonimines pasitikėjimo linijas, kur žmonės skambina pranešti apie galimus nusikaltimus. Ar tai reiškia, kad jie taip pat atskleistų žmonių, kurie kreipėsi, duomenis.

SAM kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, STT, Žmogaus teisių stebėjimo institutą, Žmogaus teisių komitetą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Valstybinę darbo inspekciją, Teisingumo ministeriją, prašydama pateikti rekomendacijas, kaip užtikrinti anoniminių pranešėjų teisę į konfidencialumą, pateikiant informaciją policijai.

„Kol kas mes klausimų turime daugiau nei atsakymų, – komentavo A. Veryga.

– Noriu patikinti medikų bendruomenę, kad aš, kaip ministras, tikrai padarysiu viską, kad bendruomenės nariai, kurie pranešė, būtų apsaugoti ir tikrai dėsime visas pastangas, kad anonimiškumas būtų išsaugotas. Mes esame keblioje situacijoje, mes bendradarbiausime su teisėsauga ir aš žinau, kad man, kaip įstaigos vadovui dėl tam tikrų reikalavimų nesilaikymo tam tikra atsakomybė taip pat yra numatyta – pradedant baudom, baigiant net areštu, tai iš tikrųjų nesmagus dalykas, bet tikrai aš galiu garantuoti, kad mes medikų, kurie pranešė apie šias problemas anonimiškumą tikrai stengsimės išsaugoti ir tikrai neišdavinėsime pagal visas teisines galimybes.

Aš tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir tokie tyrimai bus nutraukti.“

Svarbiausia – darbinė aplinka

Lietuvos priklausomybės ligų instituto valdybos pirmininkas Jonas Fugalis sako, kad SAM inicijuotoje viešojoje konsultacijoje dėl psichoemocinio klimato gerinimo sveikatos apsaugo sektoriuje paaiškėjo, kad pagrindinis kriterijus medikui pasitenkinimu darbe yra ne piniginis, o darbo atmosferos klausimas.

„Turbūt kiekvienoje darbovietėje yra didesnių ar mažesnių problemų. Kaip ir priklausomybės ligų gydyme, taip ir darbinėje atmosferoje pagrindinis dalykas yra gebėjimas tiesiai kalbėtis apie problemas ir jas pripažinti, – sakė J. Fugalis.

Jonas Fugalis
Jonas Fugalis
© DELFI / Andrius Ufartas

– Tai turėtų būti esminis dalykas sistemai keistis ir žmogui sveikti. Jeigu būtų atimta degančio darbuotojo galimybė skambinti aliarmu, sistemai keistis – jokių šansų. Tam, kad medikai mažiau degtų, o pacientai gautų kokybiškesnes sveikatos apsaugos sistemos paslaugas, turėtume pradėti apie problemas kalbėtis atvirai ir nieko neslėpti.“

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė sako, kad svarbiausia žinutė – kreipimasis į KUL darbuotojus. „Visi mes norime pasakyti, kad mes esame su jumis ir dėsime visas pastangas, kad jūsų anonimiškumas būtų išsaugotas, kad pokyčiai galų gale prasidėtų ir šioje įstaigoje.

Savo rankose laikau kreipimąsi, kurį paruošėme su ministro minėtos darbo grupės ekspertais. Joje sakoma tai, kad praėjusių metų rudenį medikų bendruomenė pirmą kartą iš tikrųjų viešai prabilo apie patiriamą psichologinį smurtą ir tai iš esmės – žengtas pirmas žingsnis link esminių pokyčių. Šiuo metu susidariusi situacija yra potencialiai žalinga visam šiam padarytam progresui, – sako K. Norvainytė.

– Šio anoniminio pranešimo atskleidimas, detalių apie jį pasėtų nepasitikėjimą ir baimę visai medikų bendruomenei ir užkirstų kelią bet kokios tolimesnės grįžtamojo ryšio sistemos diegimui ir padėtų pamatus ydingai teisinei praktikai.“

Kristina Norvainytė
Kristina Norvainytė
© DELFI / Andrius Ufartas

Medikų atstovai mano, kad dabartinis Pranešėjų apsaugos įstatymas neapsaugo žmonių, kurie pranešė apie situaciją gydymo įstaigose. „Net ir tai suprantant, norime pabrėžti, kad apskritai šis ikiteisminis tyrimas tikrai turėtų būti nutrauktas, nes argumentai yra akivaizdūs – pranešimas neatitinka šmeižto kriterijų, ten nurodyti teiginiai net nesiekia nusikalstamos veikos lygio ir apskritai baudžiamoji atsakomybė turėtų būti naudojama tik kaip kraštutinė priemonė“, – komentavo JGA prezidentė.

Šį kreipimąsi ministerija ir medikų atstovai išsiųs Klaipėdos vyriausiajam policijos komisariatui, apylinkės teismui, taip pat Generalinei prokuratūrai. Tuo siekiama paskatinti į situaciją pažiūrėti kompleksiškai, nepamiršti įvertinti galimų pasekmių visai medikų bendruomenei ir apskritai rizikos sukurti pavojingą teisinės praktikos precedentą, sakė K. Norvainytė. „Taip pat skatiname pagaliau prieiti prie Pranešėjų apsaugos įstatymo ir pradėti diskusiją apie galbūt reikiamas pataisas šiame įstatyme tam, kad iš tikrųjų žmonės jaustųsi saugūs ir būtų galima judėti link pasitikėjimu grįstos mūsų sveikatos sistemos“, – sakė JGA prezidentė.

Pranešti galima ir toliau

SAM ir Vyriausybės kanceliarija praėjusį lapkritį pradėjo viešąją konsultaciją, kurioje medikų bendruomenė kviesta pasisakyti, kaip gerinti emocinį mikroklimatą gydymo įstaigose. Taip pat yra sudaryta ekspertų darbo grupė, kurioje dirbantys įvairių institucijų, organizacijų, medikų atstovai rengia veiksmų planą ir konkrečius siūlymus, kaip gerinti psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose.

Pernai lapkričio pabaigoje sulaukta 516-os medikų ir kitų visuomenės narių, neabejingų medikų darbe patiriamiems sunkumams, atsakymų. Tai aktyviausia iš per pastarąjį pusmetį ministerijų el. apklausų būdu organizuotų viešųjų konsultacijų.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, organizuodama viešąją konsultaciją, SAM vylėsi išgirsti ne tik medikų nuomonę apie konkrečias iniciatyvas, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą, psichosocialines darbo sąlygas, tarpusavio bendravimo kultūrą ir spręsti kitas problemas gydymo įstaigose, anksčiau rašė naujienų agentūra ELTA.

Kalbant apie pagrindines išsakytas problemas, matyti, kad medikams trūksta įrankių, kaip anonimiškai pranešti apie incidentus ar neigiamą psichologinę aplinką. Apie tai pasisakė daugiau nei 90 proc. dalyvavusiųjų konsultacijoje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia medikus, darbe patiriančius psichologinį smurtą, mobingą ar kitokio pobūdžio spaudimą, to netoleruoti ir pranešti apie tokias situacijas nemokamu pasitikėjimo telefonu 8 800 66004, pasirinkus skaičių „3“.

Pernai lapkritį SAM teigė, kad ši pasitikėjimo linija leis užtikrinti, kad specialistai iš pirmų lūpų gautų informaciją apie gydymo įstaigų kolektyvuose vyraujančias problemas, galėtų operatyviai imtis reikalingų priemonių ir taip prisidėti, kad medikai darbe jaustųsi saugūs, būtų apsaugoti nuo psichologinio smurto.

Tiesioginės transliacijos įrašas:

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(65 žmonės įvertino)
4.5231

Informuoja dėl koronaviruso: ką kiekvienam reikėtų žinoti pildoma (112)

Dėl pastarosiomis dienomis Italijoje įvykusio naujojo koronaviruso protrūkio, antradienį Sveikatos...

Dėl įtariamo koronaviruso per parą į Santaros klinikas kreipėsi 14 asmenų (16)

Pasaulio situacija dėl koronaviruso 2019-nCov infekcijos ir jos plitimo kelia nerimą daugeliui...

Svarbų pranešimą iš ministerijų gavo neseniai Italijoje buvę Lietuvos piliečiai (34)

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios institucijos nuo pirmadienio pasitinka iš Italijos...

Po netikėtos studentės mirties prokurorai apkaltino du Vilniaus chirurgus (149)

Netikėtai užklupusi liga nusinešė jaunos vilnietės gyvybę – Vilniaus apygardos prokuratūra...

Informuoja dėl koronaviruso: ką turi žinoti vilniečiai (121)

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius antradienį feisbuko paskyroje pasidalijo informacija...

Top naujienos

Informuoja dėl koronaviruso: ką kiekvienam reikėtų žinoti pildoma, papildyta 13.32 (112)

Dėl pastarosiomis dienomis Italijoje įvykusio naujojo koronaviruso protrūkio, antradienį Sveikatos...

Tenerifėje karantinuotame viešbutyje atostogas suplanavę yra ir lietuviai (16)

Po to, kai Ispanijos salos Tenerifės viešbutyje „H10 Costa Adeje Palace“ galimai buvo nustatytas...

Pietų Italijoje – pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis (89)

Sicilijos Palermo mieste moteriai diagnozuotas naujasis koronavirusas . Tai yra pirmasis...

Meno bendruomenė gedi Jono Jurciko: didžiulė netektis kolegoms ir meno pasauliui (1)

Pirmadienį Lietuvą sukrėtė žinia apie jauno menininko, neseniai 34-ąjį gimtadienį paminėjusio...

Po netikėtos studentės mirties prokurorai apkaltino du Vilniaus chirurgus (149)

Netikėtai užklupusi liga nusinešė jaunos vilnietės gyvybę – Vilniaus apygardos prokuratūra...

Svarbų pranešimą iš ministerijų gavo neseniai Italijoje buvę Lietuvos piliečiai (34)

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios institucijos nuo pirmadienio pasitinka iš Italijos...

Po skandalais pasibaigusio gaisro – ministrės akibrokštas: PAGD vadovai pamaloninti premijomis (148)

Praėjusių metų rudenį Alytuje esančios perdirbimo įmonės „Ekologista“ sandėlyje įvykęs...

Seime nagrinėjama skandalinga medžioklė: tikina, kad šauti galėjo tik Slapšinskas blaivumas vietoje tikrintas nebuvo (111)

Seime surengtas neeilinis Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame svarstyta komercinės...

Gyvai / Radikalus smalsumas. Kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kaip jie veikia

Klasikiniai kompiuteriai jau pradeda pasiekti galimybių ribas, todėl metas vietą užleisti...

Lietuvos vaistinės skaičiuoja paskutines medicininių kaukių pakuotes (110)

Pastarosiomis savaitėmis augant nerimui dėl koronaviruso, Lietuvos vaistinės skaičiuoja...

|Maža didelių žinių kaina