Medikų emigraciją norima stabdyti iš Vakarų valstybių reikalaujant kompensacijos už juos

Stebėdami ne vienerius metus didėjančius Lietuvos gydytojų emigracijos mastus į geresnes sąlygas jiems siūlančias šalis bei sekdami apklausas, pagal kurias 75 proc. rezidentų medikų svarsto apie emigraciją, Lietuvos politikai iškėlė idėją, kad mūsų valstybė turėtų liautis dykai ruošti specialistus Vakarams. Šalys, į kurias emigruoja mūsų medikai, Lietuvai turėtų kompensuoti valstybės išleistą sumą jų parengimui. Esą joms tai net nebūtų finansiškai labai skausminga.

Medikai privalomai Lietuvoje turėtų atidirbti bent 3-4 metus

„Mes europarlamentarams jau siūlėme kelti šį klausimą kolektyviai kartu su Latvija ir Estija Europos Komisijoje ir Parlamente. Puiki galimybė tai padaryti – Lietuvos pirmininkavimo ES metu. Kaip bus reaguojama, sunku pasakyti, bet šiuo metu iš tiesų yra didžiulė diskriminacija. Tarp valstybių yra didžiuliai pragyvenimo lygio ir atlyginimų skirtumai, todėl ir vyksta migracija. Jei būtų atvirkščiai, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje būtų mažesnis pragyvenimo lygis, gydytojų nutekėjimo kryptis būtų priešinga.

Visgi reikėtų suprasti, kad mažoms, palyginti neturtingoms šalims ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus Norvegijai, Švedijai, Vokietijai ar Anglijai yra nekorektiška. Kol šios problemos nekelsime, tol niekas mums jokių kompensacijų nepasiūlys. Tikrai turime kelti klausimą, kad jei išvyksta jaunas paruoštas specialistas, ta įstaiga ar valstybė, kuri jį pasiima, turėtų kompensuoti mūsų šalies išlaidas jo išmokslinimui“, - DELFI pasakojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas.

Parlamentaro manymu, valstybės apmokamas studijas baigęs žmogus visgi vienaip ar kitaip turėtų grąžinti valstybės jam išleistu pinigus: atidirbdamas Lietuvoje arba grąžindamas pinigus už studijas.

„Jauni žmonės gal tai laikys diskriminacija, bet, pasirodo, kai kuriose šalyse tokia tvarka yra, pavyzdžiui, Maltoje. Įsivaizduoju, kad tai turėtų būti 3-4 metai. Aišku, tokios tvarkos negalima įvesti toms specialybėms, kurioms darbo vietų trūksta, bet medikų šalies periferijoje katastrofiškai trūksta. Tačiau po tam tikrų, galbūt nelabai apgalvotų sveikatos apsaugos ministro pagąsdinimų dėl privačios medicinos ribojimo, net 75 proc. rezidentų mano, kad baigę studijas bandys išvykti dirbti į užsienį. Tai dideli skaičiai – tikra katastrofa. Ar mes pajėgūs ruošti specialistus Norvegijai? Tuomet Norvegija tegu duoda valstybinį užsakymą juos ruošti, tuomet bus kas kita. Bent jau būtų tam tikra finansinė paskata ir moralinė kompensacija. Beje, mūsų studijų sumos nėra tokios labai didelės, tad užsienio ligoninei ar kompanijai, norinčiai gauti mūsų specialistą, tai nebūtų neįperkama. 4 metų rezidentūra kainuoja apie 150 tūkst. litų“, - svarstė pašnekovas.

Lietuvos medikai graibstomi – vienoje Belgijos ligoninėje jų net 9

A. Matulas pripažino, kad tokia idėja buvo kilusi ir anksčiau, tačiau iš Teisingumo ministerijos ir Europos teisės departamento ateidavo išvada, kad tai ribotų laisvą darbo jėgos judėjimą. Visgi kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad galima rasti priimtiną alternatyvą. Pavyzdžiui, žmonės, kurie labai sėkmingai studijuoja, galbūt jie galėtų laisvai rinktis darbo vietą. Tačiau jei žmogus nepapuola į valstybės finansuojama vietą, bet nori baigti studijas, atsiveža rekomendacijas ir garantijas, kad darbo vietą gaus kur nors Biržuose ar Plungėje, tokiems žmonėms taip pat turėtų būti sudaryta galimybė baigti valstybės finansuojamas studijas.

Pasak A. Matulo, šiuo klausimu turėtų susivienyti visos Baltijos valstybės, nes visos jos turi tą pačią problemą, o Lietuvos pirmininkavimas ES – puiki proga, kad Lietuvos balsas būtų išgirstas.

„Nesu kažkoks fanatikas, manantis, kad tuoj pat ši problema bus išspręsta. Tačiau būtina pradėti kalbėti apie kompensavimą už emigruojančius specialistus. Juolab kad Lietuvos medikai labai vertinami, o šis nutekėjimas dar kurį laiką bus, nes pragyvenimo lygis šalyse išliks skirtingas. Prieš trejus metus vieno vizito metu man teko lankytis Belgijos ligoninėje. Jos generalinis direktorius oficialiai padėkojo, kad toje ligoninėje dirba 8 ar 9 gydytojai, kuriais labai pasitikima ir didžiuojamasi. Taigi mums taip pat buvo garbė su jais susipažinti. Tačiau ta garbė per skausmą, nes mūsų pinigais paruošti specialistai gydo kitų šalių žmones“, - teigė parlamentaras.

A. Matulas, pripažino, kad sunku kaltinti jaunus žmones, kad jie išvyksta, kai atlyginimai užsienyje didesni kelis kartus. Kita vertus, jo žiniomis, rajonuose specialistams siūlomi 3-5 tūkst. litų ir nemokamai butai, tačiau jauni gydytojai nesusigundo net tokiomis sumomis. „Gal ne visiškai geras suvokimas, kokiomis sąlygomis gyvename, kokius atlyginimu žmonės Lietuvoje gauna, jei ką tik baigusiam specialistui neužtenka 3-5 tūkst. Lt atlyginimo“, - svarstė pašnekovas.

Studentų atstovas: ar įmanoma dirbti už 2 tūkst. Lt turint 200 tūkst. Lt skolą?

Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentas Rokas Laurinaitis patikino, kad Lietuvos studentai tikrai bus nusiteikę prieš šią idėją. Anot jo, kiekvienas žmogus turi laisvę ir teisę migruoti ES viduje. Tai buvo viena iš ES idėjų. O kad medikai nemigruotų, turėtų būti sudarytos galimybės jiems likti. Deja, rajonų ligoninės nėra priimtinos jauniems specialistams, kurie norėtų tęsti savo darbą arba studijas Lietuvoje, o siūlomas atlyginimas neadekvatus.

„Lyginant su atlygiu kitose ES valstybėse, gydytojo atlyginimas 2,5-3 kartus didesnis už vidutinį atlyginimą. Kol apie tokias pat ribas nebus kalbama ir Lietuvoje, migracija išliks. Paprastas pavyzdys – šiemet į medicinos studijas įstojo daugiau nei pusė studentų, kurie patys moka už mokslą. Pirmuosius ketverius metus jie mokės po 10 tūkst., vėliau – po 14 tūkst. Lt, o rezidentūros studijos svyruoja nuo 18 iki 32 tūkst. Lt per metus. Taigi jei studentas, norėdamas įgyti išsilavinimą, baigia studijas su 200 tūkst. Lt skola, o jam siūloma už 2 tūkst. Lt, reikėtų pasiskaičiuoti ir suprasti, kad šis jaunas žmogus tikrai nėra pasiryžęs dar 30 metų dirbti, kad atidirbtų skolą, jau nekalbant apie šeimos planavimą. 5 tūkst. Lt atlyginimas jau siūlomas aukštos kvalifikacijos medikui, turinčiam darbo patirtį, bet tikrai ne ką tik baigusiam studentui“, - sakė pašnekovas.

Studento teigimu, jaunų medikų netenkina ir darbo sąlygos rajonuose. Jie ruošiami didžiuosiuose miestuose, yra pripratę prie sudėtingos įrangos, išmokę ja naudotis, o rajonų įstaigos dažnai nieko panašaus neturi, taigi jie negali čia tobulinti savo įgūdžių.

„Jei būtų normalios sąlygos, jauni specialistai tikrai liktų ir dirbtų, net ir rajoninėse įstaigose. Kita vertus, atlyginimas – ne vienintelis veiksnys. Lietuvoje į medicinos darbuotoją suformuotas labai neigiamas požiūris. Taigi yra daugybė veiksnių, kurie lemia žmonių sprendimą. Tačiau reikėtų pripažinti, kad emigracija nėra tokia didelė, kaip bandoma teigti. Išvažiuoja tik vienetai, o didžioji dalis studentų lieka Lietuvoje. Aišku, pagalvoja apie tai iš tiesų visi. Tačiau svarstymas ir emigracija – du skirtingi dalykai. Daugelis jaunų žmonių Lietuvoje lieka vien todėl, kad nori likti Lietuvoje, dirbti savo šalyje. Būtent šis noras daugelį jaunų specialistų vis dar sulaiko likti Lietuvoje“, - tikino R. Laurinaitis.