- Kodėl aterosklerozė tampa vis labiau aktuali? Juk gyvename geriau, sveikatos apsaugos sistema taip pat gerėja, o sergame daugiau.
Aterosklerozė – neišvengiamas dalykas, nes mes labai ilgai gyvename. Afrikoje žmonės dar ir šiandien miršta jauni nuo infekcijų ir neserga ateroskleroze. Aterosklerozė – labai aktuali problema visose išsivysčiusiose šalyse, kuriose žmonės gyvena ilgai. Tiesa, nors Lietuvoje aterosklerozės komplikacijos sukelia didžiąją dalį mirčių, labiau išsivysčiusiose Vakarų šalyse pradeda vyrauti onkologinės ligos, nes širdies ir kraujagyslių ligos anksti ir gana gerai pradedamos kontroliuoti. Taigi aterosklerozės proceso išvengti neįmanoma, bet galima tiek jį pristabdyti, kad jis netrukdytų mums gyventi.
Pagaliau jei aterosklerozė yra taip pažengusi, kad žmogui reikia amputuoti koją, Vokietijoje vidutiniškai tokie žmonės gyvena 18 mėnesių. Tokią ligos eigą galima prilyginti labai agresyviam vėžiui. Būtent todėl labai svarbu ligą anksti diagnozuoti ir paskirti gydymą. Pristabdžius ligos progresavimą žmogus gali pragyventi visą gyvenimą be jokių operacijų. Kalbant apie kojų periferinių arterijų ligas, pagrindinis simptomas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, – žmogus ima jausti skausmą kojose nuėjęs tam tikrą atstumą, po kurio anksčiau skausmo nebūdavo. Dažniausiai skauda tik vienos kojos blauzdos raumenis. Kai žmogus atvyksta jau su gangrena, žuvusius audinius vis tiek reikia pašalinti. Jei pasiseka, užtenka nupjauti tik gangrenavusį pirštą, bet faktas, kad kreiptasi jau per vėlai.
Taip pat gali būti pažeista žarnų kraujotaka, nors tai retas sutrikimas. Pagrindiniai simptomai – pavalgęs žmogus pradeda jausti skausmą ir nepaaiškinamai krenta svoris. Tai rodo, kad žarnynas nesusitvarko su maisto įsisavinimu. Taip pat gali susiaurėti inkstų kraujagyslės. Dėl to kyla kraujospūdis, ilgainiui gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas, kurio galutinėse stadijose jau reikia dializės. Taip pat bloga inkstų funkcija skatina širdies nepakankamumą. Bėda ta, kad šiuo atveju nėra efektyvaus gydymo. Buvo išbandytos visos šiuolaikinės priemonės, bet gerų gydymo rezultatų nė vienas gydymas nedavė.
- Kokie pokyčiai vyksta organizme vystantis aterosklerozei?
Mūsų kraujagyslių vidus padengtas endotelio sluoksniu. Tai tarsi kraujagyslės smegenys. Endotelis priima įvairius signalus ir kontroliuoja kraujagyslės atsaką į juos, pavyzdžiui, įvykus traumai duoda signalą kraujagyslei susitraukti, taip pat išskiria medžiagas, kurios skatina trombozę, kad sustotu kraujavimas. Evoliucijos metu tai mums padėjo išgyventi.
Tačiau endotelį dirgina ir kiti dalykai: aukštas kraujospūdis, kuris jau tapo civilizacijos liga, atsiradusia dėl ne visai natūralaus mūsų gyvenimo būdo, cholesterolis, kuris kaupiasi po endoteliu ir dėl to formuojasi monocitų, kurie minta cholesteroliu, sukeldami uždegiminius procesus, sankaupos.
Aterosklerozė – nespecifinis uždegiminis kraujagyslės procesas. Tai reiškia, kad nėra vieno konkretaus dirgiklio. Pavyzdžiui, kai susergame gripu, yra labai aiškus jo sukėlėjas ir persirgę mes įgyjame imunitetą šiam virusui. Šiuo atveju kraujagyslės veikiamos ilgą laiką ir kaip atsakas formuojasi aterosklerotinė plokštelė, kuri siaurina kraujagyslės spindį, o ūmiais atvejais gali plyšti ir susidaro trombas, kuris keliauja, kol užkemša kraujagyslę.
- Kokie veiksniai skatina aterosklerozės progresavimą?
Daug įtakos turi genetika, lytis (vyriška). Šių dalykų mes negalime pakeisti – vis dar nėra personalizuotos medicinos, kai specialūs vaistai skiriami pagal genetinius duomenis, nors ateityje tai gali būti realybė. Kita vertus, yra veiksnių, kuriuos galime pakeisti: kraujospūdžio, cholesterolio korekcija, mesti rūkyti ir kuo daugiau vaikščioti (pastarieji du veiksniai ypač aktualūs kojų kraujagyslėms). Vaikščiojimas turi didžiulį teigiamą poveikį. Joks vaistas neduoda tokio gero efekto kaip teisingas vaikščiojimas. Deja, Lietuvoje periferine arterijų liga sergantiems žmonėms turintiems žmonėms negalime pasiūlyti vaikščiojimo programų.
Vokietijoje prie poliklinikų ar ligoninių vykdomos programos, kai žmonės, surinkti pagal panašius fizinius gebėjimus, eina kartu su treneriu. Iš pradžių žmogus kasdien turi praeiti 3 km, atsiradus skausmams jis gali pastovėti ir pailsėti, bet tuos kilometrus būtina nueiti vienu išėjimu. Taip treniruojamos kraujagyslės. Prie šio atstumo neprisideda ėjimas į parduotuvę ar dar kur nors. Pasitreniravus atstumas ilginamas iki 5 km. Deja, pas mus niekas nesuinteresuotas rūpintis, kad tokios programos atsirastų. Tai juk ne naujas vaistas, už kurio kompensavimą kompanijai byrės milijonai.
- Iš visų aktyvumo rūšių akcentuojate vaikščiojimą. Kodėl būtent jis toks naudingas?
Kai žmogus vystėsi iš beždžionės, nulipęs nuo medžio jis pradėjo vaikščioti. Mūsų raumenys taip sudėlioti, kad eidami ar bėgdami labiausiai apkrauname ir širdį, ir kvėpavimo sistemą. Tai pats natūraliausias mums judėjimo būdas. Vaikščioti labai naudinga ir sveikam žmogui, nes judėjimas susijęs su viso mūsų organizmo sveikata. Tyrimai rodo, kad net šuns turėjimas pagerina situaciją su kraujagyslėmis, nes žmogus priverstas kasdien praeiti tam tikrą atstumą.
- Kaip su ateroskleroze susijęs mūsų mitybos įpročiai?
Negalima pasakyti labai aiškiai, kad vienoks maistas yra tikrai žalingas, kitoks – naudingas. Aiškių įrodymų nėra, nors teorijų daug. Tikrai įrodyta, kad kraujagyslėms kenkia rūkymas. Cigaretėse yra medžiagų, kurios skatina endotelio reakciją, dėl kurios kraujagyslės spazmuoja. Kol kas neaišku, kodėl dėl to greičiau pasireiškia aterosklerozė, bet šis ryšys nustatytas. Metus rūkyti situacija pagerėja, tiesa, ne iš karto.
Žinoma, tinka visos sveikos mitybos taisyklės. Juk sveikos mitybos piramidės ar vadinamosios lėkštės sudaromos surenkant visus įrodymus apie maisto poveikį, tačiau kažkoks vienas produktas neišskiriamas. Pastaruoju metu atsiranda įrodymų, kad mononatrio glutamatas, plačiai vartojamas kaip maisto priedas skoniui pagerinti, skatina ir aterosklerozės vystymąsi.
Tačiau tikrai įrodyta, kad kraujagyslių sveikatai labai svarbus judėjimas. Deja, žmogus pakliūna į ydingą ratą. Pavyzdžiui, jam vystosi aterosklerozė ir jis pradeda jausti skausmą kojose. Dėl to jis mažiau vaikšto ir natūraliai sudegina mažiau kalorijų, o valgo dažniausiai tiek pat. Taigi jis dar ir nutunka, dėl ko vaikščioti tampa dar sunkiau ir jis vaikšto dar mažiau. Kuo vėliau bandysime šį ratą nutraukti, tuo mažiau bus šansų, kad pavyks. Todėl labai svarbu, kad žmonės susirūpintų sveikata labai anksti – tuomet minimalios korekcijos būna labai rezultatyvios. Kai žmogus atvyksta dusdamas dėl širdies ir su gangrenuojančiomis kojomis, jo gyvenimo trukmė iš tiesų minimali. Tokiam žmogui galime suteikti tik paliatyvią pagalbą – kraujagysles atstatysime, bet jis vis tiek gyvens galbūt tik pusmetį. Mes tik pasieksime, kad žmogus nebūtų supjaustytas gabalais dar prieš mirtį.
- Ar ši liga jaunėja?
Negalėčiau pasakyti. Turtinguose kraštuose ji kaip tik pasireiškia vėliau, tačiau tai susiję su rūpesčiu savo sveikata. Mūsų visų gyvenimas ilgėja ir ilgės toliau. Taigi kokia senatvė mūsų laukia? Mes vis dar vaikščiosime abiem kojomis ar priklausysime senų žmonių su nupjaustytomis galūnėmis, kuriuos reikia vartyti lovoje, visuomenei? Tai mūsų šiandieninis gyvenimas susijęs su mūsų senatvės kokybe. Kai liga įsibėgėja, ji ima progresuoti labai greitai ir žmogus labai greitai nusilpsta. Beje, įdomu, kad neturtingose šalyse aterosklerozė – labiau turtingų žmonių liga, nes jie daugiau valgo ir mažiau juda. Turtingose šalyse kenčia neturtingieji, kadangi jose nėra problemos gauti maisto, bet žmonės neatranda laiko ar galimybių eiti į sporto klubą, turėti savo gydytoją ar asmeninį trenerį, gauti geriausią medicinos pagalbą.
Kaip aterosklerozės vystymąsi veikia šiuolaikinio žmogaus patiriamas stresas, aiškių įrodymų taip pat nėra. Tačiau galima išvesti netiesioginę priklausomybę: jeigu žmogus daug valandų dirba sėdimą darbą, jis nebeturi jėgų vakare pasivaikščioti ar nueiti į sporto klubą.
Šiandien medikai suvokia, kad vis didesne vertybe tampa laikas. Pacientas nori kuo greičiau pasveikti ir grįžti į savo įprastinį gyvenimą, todėl keičiasi ir chirurgija, t. y. pereinama prie šiuolaikinių operacijų – tausojančių, minimaliai traumuojančių. Neseniai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atlikta moderni, pirmoji Lietuvoje operacija, kai klubinės arterijos buvo atkimštos be pilvo sienos prapjovimo ir dirbtinės kraujagyslės implantacijos, paprastai reikalingos apeiti kliūtis, esančias klubinėse arterijose. Tačiau įrengti hibridinę operacinę mūsų valstybėje kol kas sudėtinga, vien vienos angiografinės sistemos kaina – nuo trijų milijonų litų, o kur dar visa kita įranga. Kita vertus, tai neišvengiamai įvyks. Pasaulyje kraujagyslių chirurgija juda tokia kryptimi, kad ateityje neturėtų likti vien tik atvirųjų operacijų. Jas pakeis vadinamosios hibridinės operacijos, kai nedideli atviri pjūviai daromi tik aparatūros prieigai, kurios dėka atliekama endovaskulinė procedūra.
