Neseniai išspausdintas Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp hormoninių kontraceptinių priemonių ir depresijos. Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas: trylika metų buvo stebima milijonas Danijos moterų nuo 15 iki 34 metų. Tyrimo rezultatų laukė daugybė moterų, patyrusių pašalinį nėštumo kontrolės priemonių poveikį.
Mokslininkai nustatė, kad kombinuotus geriamuosius kontraceptikus vartojančioms moterims depresija diagnozuojama 23 procentais dažniau, o toms, kurios renkasi tik progestino turinčias tabletes (dar žinomas kaip „mini piliulė“) – 34 procentais.
Su didžiausia depresijos rizika susiduria paauglės – paaiškėjo, kad geriant kombinuotus kontraceptikus ji išauga 80 procentų, o vien progestiną turinčias tabletes – dvigubai. Be to, buvo įrodyta, kad kiti hormoninės kontracepcijos metodai, siūlomi moterims kaip alternatyva tabletėms – tokie kaip hormoninės spiralės, pleistrai ar žiedas – depresijos riziką didina dar labiau nei bet kokie geriamieji kontraceptikai.
Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje Nacionalinė sveikatos tarnyba ir šeimos planavimo organizacijos skatino paaugles vartoti vadinamąsias LARC (long-acting reversible contraceptives, angl. ilgalaikės grįžtamosios kontracepcijos priemones), nes, visų pirma, eliminuojamas poreikis kasdien prisiminti išgerti tabletę, taip pat vyrauja įsitikinimas, kad lyginant su piliule jų galimas šalutinis poveikis nėra toks sunkus. Naujasis tyrimas rodo, kad tokia praktika yra nevykusi. Jau seniai žinoma, kad jau anksčiau sirgusioms depresija moterims kontraceptinės tabletės dar labiau sustiprina ligos simptomus.
Mokslininkai pažymi, kad dėl to, kad bendrosios praktikos gydytojai mažiau linkę skirti kontraceptines tabletes moterims, jau sergančioms depresija, taip pat dėl to, kad dėl šių tablečių depresijos požymius juntančios moterys yra linkusios jų atsisakyti, šis tyrimas greičiausiai ne iki galo įvertino potencialią neigiamą įtaką, kurią hormoniniai kontraceptikai gali turėti psichinei sveikatai.
Knygos apie hormoninę kontracepciją „Sweetening the Pill: or How We Got Hooked on Hormonal Birth Control“ autorė Holly Grigg-Spall sako: „Pastaruosius aštuonerius metus tyrinėjau ir rašiau apie emocinius ir psichologinius hormoninės kontracepcijos šalutinius poveikius, todėl iš pradžių apie šį tyrimą skaičiau pakylėta. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl šimtų moterų, kurias per tuos metus apklausiau. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugelis moterų per pirmuosius metus nutraukia kontraceptinių tablečių vartojimą, yra nuotaikų kaita. Galiausiai, tai buvo didelio masto ilgalaikis tyrimas, kuris buvo būtinas norint rimtai kalbėti apie šią problemą ar keisti kontraceptinių priemonių išrašymo tvarką“.
Pasak autorės, tai buvo naivi viltis, nes joks tyrimas medicinos bendruomenei nebus pakankamai geras, kad moterų patirtys būtų vertinamos rimtai. Vos tik tyrimas buvo baigtas, ekspertai ir vėl pasitelkė jiems įprastą psichologinio manipuliavimo ir paternalistinių banalybių derinį. Moteris nebijoti, nesirūpinti ir nevengti hormoninių kontraceptinių priemonių paprastai ragina vyrai, kurie patys niekada jų nevartojo ir nevartos (iš dalies dėl to, kad ilgalaikis plataus masto tyrimas dėl vyrams skirtos tabletės „priimtinumo“, kurį atliko Pasaulinė sveikatos organizacija, atskleidė, kad tai neigiamai veiktų jų emocinę gerovę).
Paprastai kai tyrimas būna susijęs vien tik su kontraceptinėmis tabletėmis, moterys greitai informuojamos, kad yra daugiau hormoninės kontracepcijos metodų, iš kurių galima rinktis, tačiau, deja, šis naujausias tyrimas rodo, kad tos alternatyvos dar blogesnės. Vienas ekspertas netgi bandė paneigti ryšį tarp depresijos ir tablečių vartojimo tikindamas, kad tai jau veikiau „paauglių širdies reikalų“ rezultatas.
Taigi, dėl kokių priežasčių neturėtume šio tyrimo vertinti rimtai? „Turint omenyje tai, kad moterys yra vaisingos tik šešias dienas per savo mėnesinių ciklą, o vyrai yra vaisingi kiekvieną dieną, kad nepageidaujamo nėštumo našta tenka moterims, neatsižvelgiant į naštą, kuri tenka jų sveikatai ir gerovei, tai yra ne kas kita, kaip seksizmas, – įsitikinusi Holly Grigg-Spall. – Galų gale, egzistuoja tikrai veiksmingos alternatyvos hormoninei kontracepcijai: varinė spiralė, diafragma, prezervatyvai ir naujoji technologija, kuri palengvina moterims vaisingumo pažinimo metodo taikymą, jau nekalbant, žinoma, apie vazektomiją ir kontraceptinę injekciją vyrams „Vasalgel“.
Vis dėlto, vienas medicinos specialistas į šį naują tyrimą reagavo pareiškimu, kad „nepageidaujamas nėštumas gerokai pranoksta visus kitus šalutinius poveikius, kuriuos gali sukelti kontraceptikai“. Jei tai tiesa, kam apskritai vargintis tiriant tuos šalutinius poveikius?
Svarbu prisiminti, kad moterys dukart dažniau kenčia nuo depresijos nei vyrai. Manoma, kad taip yra dėl „progesterono ir estrogeno kiekio svyravimų“, kitaip tariant, biologinio jų moteriškumo. Taigi, moterų depresiją aiškinti tuo, kad jos yra moterys, yra priimtina, o štai aiškinti, kad dėl to gali būti kalti iš sintetinių hormonų pagaminti preparatai – nepriimtina.
„Man ir daugeliui kitų moterų šie danų mokslininkai yra didvyriai, o jų metodų kritika (pavyzdžiui, jie turėjo taip pat stebėti ir moteris, kurios renkasi prezervatyvus ar vario spirales; arba, kad moterys greičiausiai jaučiasi prislėgtos dėl menstruacinių spazmų, nuo kurių kontraceptinės tabletės turėtų apsaugoti) tik išryškina neįtikėtinus mazgus, į kuriuos susisuka medicinos įstaigos, siekdamos paneigti šią problemą su piliule“, – tikina Holly Grigg-Spall.
Vienas iš tyrimo autorių, akušerijos ir ginekologijos profesorius Ojvindas Lidegaardas dar 2011 metais atkreipė dėmesį į didesnę kraujo krešulių riziką, susijusią su naujesniais, tariamai „pagerintais“ hormoniniais kontraceptikais, tokiais kaip žiedas, pleistras ar drospirenono turinčios tabletės. O. Lidegaardas ateityje planuoja sutelkti dėmesį į galimų „sąsajų tarp hormoninės kontracepcijos ir mėginimų nusižudyti“ tyrinėjimą. Mokslininkai pirmą kartą apie galimas to sąsajas prabilo dar 1970 metais, tačiau nuo to laiko ši tema daugiau nebuvo liesta.
„Depresiją ir nerimą nuo hormoninių kontraceptikų gali patirti ne kiekviena moteris, tačiau tai nereiškia, kad to nepatiria jūsų draugė, jūsų dukra ar jūsų partnerė, ar kad daugybei moterų, kurios apie tai skaito, tai būtų pakeitę jų gyvenimus į gera“, – reziumuoja Holly Grigg-Spall.
