Apie naujas pataisas ir apie tai, kada medikai gali atsisakyti priimti pacientą – tokiomis temomis laidoje „Delfi tema“ buvo kalbėta su Seimo nare Jurgita Sejoniene ir Medikų sąjūdžio valdybos pirmininke Auristida Gerliakiene.
Atsisakyti teikti paslaugas galėtų tik tada, jei pagalba nėra skubi
Statistikos duomenimis, medikui patirti psichologinį arba fizinį smurtą tikimybė yra 16 kartų didesnė nei kitam, viešąsias paslaugas teikiančiam darbuotojui. Pasak J. Sejonienės, iš čia ir kilo iniciatyva naujoms pataisoms.
Seimo narė pabrėžia, kad atsisakyti teikti paslaugas arba nutraukti jų teikimą gydytojas galėtų tik tuo atveju, jei teikia planines paslaugas, o ne skubiąją pagalbą. Tad jei paciento gyvybei yra grėsmė, medikai atsisakyti teikti pagalbą bet kokiu atveju negalėtų.
„Labai tikiuosi, kad medikų darbe tai padės ir kad nesikartos tokie atvejai. Tai turėtų pacientams atsakingiau žiūrėti į gydytojus ir į savo pareigas, nes pacientai turi ne tik teises, bet ir pareigas“, – sakė J. Sejonienė.
Po tokių pataisų pateikimo kilo diskusijos, kas yra nederamas elgesys ir nepagarba, bei ar tokiomis sąvokomis nebus piktnaudžiaujama.
„Tokių klausimų sulaukiame nemažai, todėl planuojame teikti pasiūlymus, kas yra nederamas elgesys. Tai įžeidi kalba, keiksmažodžiai, nepadorūs gestai, trankymas kumščiu į stalą ir panašiai. Tokie veiksmai sutrikdo mediko emocinę būseną ir jo darbingumą“, – sakė Seimo narė.
Baudos už nederamą elgesį nebūtų
Jei pacientas pradeda rodyti agresiją, gydytojui būtų suteikta teisė pasakyti, kad dėl nederamo elgesio paciento nepriims, ir paprašyti jo atvykti kitą kartą.
Pačiam pacientui jokių sankcijų po tokio išprašymo iš gydymo įstaigos nebūtų, o kitą kartą jis netgi vėl galėtų atvykti pas tą patį gydytoją.
Visgi piktai nusiteikę pacientai gali nenorėti išeiti iš gydymo įstaigos, todėl kyla klausimas, kas būtų daroma tokiu atveju. Pasak J. Sejonienės, kai kurios įstaigos turi savo apsaugos darbuotojus, jei jų nėra, reikėtų kviesti policiją.
Svarstant šį projektą Seime, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausanti Laima Nagienė šį projektą vadino antikonstituciniu. Anot jos, kiekvienas turi teisę į gydymą.
Tačiau J. Sejonienė tokiam teiginiui nepritaria: „Projektą jau įvertino Seimo Teisės reikalų departamentas ir tokios išvados, kad tai būtų antikonstitutiška – nėra. Medikas turi įvertinti, ar tai yra skubi, ar neskubi pagalba, ar pacientas gali būti neadekvatus dėl ligos. Be to, tai nėra atsisakymas medicinos paslaugas teikti apskritai, tai labiau periodas atšalimui.“
Už pacientų protrūkius kalti neretai lieka patys medikai
Higienos instituto duomenimis, nuo 2019 metų smurto prieš medikus atvejų tik daugėja. Tačiau, pasak A. Gerliakienės, statistikoje užregistruojami net ne visi atvejai.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad išanalizavus pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, yra akivaizdus disbalansas. Medikai už paciento orumo ir garbės įžeidimą gali prarasti savo licenciją. Tuo metu už tokį pat elgesį pacientas niekaip neatsako ir gali toliau gydytis pas tą patį gydytoją. Todėl medikų bendruomenė labai teigiamai vertina šitas pataisas“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
2019 metais medikai pranešė apie 48 smurto atvejus, 2020 metais – 43, o 2021 metais tokių atvejų jau buvo 60. Bet, pasak medikų atstovės, ši statistika labai mažai atspindi tikrą situaciją, nes medikai pagalbos dažniausiai nesikreipia.
„Medikai pagalbos nesikreipia net į administraciją, nes dažnai administracijos reakcija būna ne mediko naudai. Net jei atvykęs pacientas sulaužo inventorių kabinete, stalą ar dar kažką, yra apkaltinamas medikas, administracija liepia padengti išlaidas, nes neva medikas netinkamai elgėsi. Medikai nelinkę skųstis, nes supranta, kad pacientas kreipiasi dėl skausmo, pažengusios ligos, todėl smurtui yra daug tolerancijos. Bet, manau, kad šis projektas šiek tiek atsakomybės perkels ir į paciento pusę“, – sakė A. Gerliakienė.
„Medikas tampa atsakingas už visą pasaulį“
Pašnekovė mato kelias priežastis, kodėl medikai po patirto smurto vengia ieškoti pagalbos. Visų pirma, tai reglamentuoja teisės aktai, neva už konfliktinę situaciją atsakingas pats gydytojas. Antra, besikreipiant į policiją, net patyrus fizinį smurtą, daug laiko sugaištama tyrimui, tačiau bausmės pacientui yra labai menkos. Todėl geriau pasirenkama nesikreipti, nes jokios naudos iš to nematoma.
A. Gerliakienės teigimu, Lietuvoje lieti pyktį ant gydytojų jau tapo įprasta, tad nenuostabu, kad ir smurto atvejų daugėja.
„Man labai keista girdėti politikų komentarus, kad su naujomis pataisomis pažeidžiama konstitucija. Palyginkime su policija – jei žmogus padaro nusižengimą ir žmogus rašo baudą, bet koks komentaras policininkui yra vertinamas papildomai, policininkas turi teisę bausti dar labiau. Bet medikas, atrodo, neturi teisės, nors situacija yra identiška“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, nepagarba medikų bendruomenei jau yra įsisenėjusi.
„Tiek iš politikų, tiek iš visuomenės pusės ši nepagarba jau yra įsisenėjusi ir savaime suprantama. Medikas atsakingas už viską, kas vyksta pacientui, už jo visas ligas, už nepriežiūrą, už nesveiką gyvenimo būdą, už visą pasaulį“, – sakė A. Gerliakienė.
Ragina prisiminti, kad pacientai irgi turi savo pareigas
Tarp medikų jau kurį laiką vis užsimenama, kad pacientai dažnai pamiršta ir apie savo pareigas, o ne tik teises. A. Gerliakienės teigimu, visų pirma, pacientas turi pareigą gyventi sveikai.
„Jei jis sveikai negyvena, jis turi prisiimti atsakomybę, sistemingai tikrintis sveikatą. Dabar yra daug profilaktinių programų, bet pacientai jomis nesinaudoja. Visi žinome, kad antsvoris yra blogai, kad negalima valgyti daug angliavandenių, bet į tai nekreipiama dėmesio. Jau nekalbu apie priklausomybes. Žmonės turi suvokti, kad resursai valstybės yra riboti, žmonės negali dirbti visą parą nemiegoję, gydytojų irgi nėra daug. Gydytojai tokie pat žmonės, kaip pacientai, santykis turi būti pagarbus“, – sakė pašnekovė.
J. Sejonienė taip pat pritarė, kad atsakomybę nuo savo pečių pacientai visada bando nusimesti.
„Jei žmogus serga lėtine liga, kaltas gydytojas, ne gyvensena, ne jo paties požiūris į gyvenimą. Jei mokinys turi blogus rezultatus, kalti lieka mokytojai. Nors iš tiesų viskas prasideda nuo žmogaus ir jo paties požiūrio“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Už pažeminimą svarstomos baudos
Pataisos dėl galimybės nepriimti paciento – ne vienintelės, bandančios apginti medikus. Neseniai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pateikė pataisas, kurios numatytų baudas už viešąsias paslaugas teikiančių asmenų – medikų, socialinių darbuotojų – garbės ir orumo pažeminimą, įžeidimą.
Šiuo metu administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas už politiko, pareigūno, tarnautojo, kario garbės ir orumo pažeminimą, bet medikai ir kiti viešąsias paslaugas teikiantys darbuotojai į šį sąrašą neįtraukti.
Pagal svarstomus projektus, už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo įžeidimą grėstų nuo 50 iki 300 eurų bauda.
Tačiau medikams reikėtų kreiptis į teisėsaugą, o tai dažnai nepadaroma.
„Vienas iš nesenesnių atvejų buvo Kėdainių ligoninėje, kai gydytoja buvo stumdyta ir pargriauta. Žinau, kad administracija siūlė savo pagalbą, kad gydytoja parašytų skundą, bet ji atsisakė tai daryti. Taip nutinka matyt dėl kelių priežasčių – visų pirma, gydytojai turi daug empatijos pacientams, antra, nenori veltis į teisinius reikalus, vaikščioti į teismo posėdžius“, – kalbėjo J. Sejonienė.
A. Gerliakienė pastebi, kad ir patys medikai turi norėti kreiptis pagalbos. Pasak jos, jei medikų savivertė bus žema, jie neparodys ribų pacientui, pokyčių tikėtis neverta.
„Kviesčiau ir pačią bendruomenę mokytis bendravimo įgūdžių, minkštųjų technologijų, kaip spręsti konfliktines situacijas, kaip neįsivelti į jas. Reikia plėsti ne tik klinikinę kvalifikaciją, bet ir psichologinėje, teisinėje srityje. Šiuo metu tai yra būtini dalykai“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Pasak Seimo narės, šiuo metu su Sveikatos apsaugos ministerija diskutuojama, ar šių pataisų nevertėtų papildyti dar vienu pasiūlymu, kad skubios pagalbos skyriuose ir greitojoje pagalboje dirbantys medikai galėtų dėvėti kūno kameras, galinčias nufilmuoti įsiplieskusius konfliktus ar nederamą pacientų elgesį.
