Nors medikai tikina, kad Hipokrato priesaika juos įpareigoja dėl paciento gyvybės kovoti iki paskutinio atodūsio, ji mano, kad smarkiai sumuštam vyrui Arūnui Dimšai labai pakenkė vežiojimas iš vienos ligoninės į kitą.

Kauno rajono Jonučių kaime gyvenusį A.Dimšą banditai sumušė dieną prieš Kūčias, gruodžio 23-iąją. Buvo 19 val., kai vyras ėjo į parduotuvę apsipirkti. Užpuolė penkiese. Kraujo klane gulintį A.Dimšą atpažino kaimynai, iškvietė greitosios pagalbos medikus.

Arūno žmona Gitana tąkart dirbo visą parą, todėl skaudi žinia jai trenkė darbe: dukros paskambino ir pranešė apie šeimą ištikusią nelaimę. „Skambinau į klinikas, vyrą radau Galvos smegenų traumų skyriuje. Pažadėjo paskambinti, jei operuos, bet to nepadarė“, – apgailestavo G.Dimšienė.

Iš pradžių ligoniui buvo skirtas konservatyvus gydymas, bet, pasirodo, reikėjo skubiai operuoti. Atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją paaiškėjo, kad galvoje išsiliejęs kraujas, virš kairiojo smegenų pusrutulio susiformavęs krešulys. Po paros A.Dimša buvo operuotas dar kartą. Pradėjo vystytis vandenė – smegenyse kauptis skysčiai.

Kito pasirinkimo nebuvo

Net septyniolika parų A.Dimša buvo komos būsenos. Iš jos prabudo sausio 10-ąją. Visąlaik karščiavo, duso. Kvėpavimui palengvinti į trachėją buvo įvestas vamzdelis. Išsivystė plaučių uždegimas. Nepaisant to, ligonis buvo pervežtas į Kauno apskrities ligoninę.

„Gydytojas Laimutis Kalasauskas sakė, kad privalau vyrą vežtis namo, nes plaučius ilgai reikės gydyti vaistais, o po dvejų metų teks dar kartą operuoti galvą“, – pasakojo G.Dimšienė.

Jai baisu prisiminti, kaip vyras duso, kaip suprakaitavo rengiamas drabužiais vežti į apskrities ligoninę. Tačiau kito varianto nebuvo: namo arba į ligoninę, į kurią priimti priprašė Gitanos bendradarbiai. Čia moteris sužinojo, kad jos vyrui yra dar ir kraujo užkrėtimas, plaučiai supūliavę.

Vežamas prarado sąmonę

„Vidaus ligų skyriuje paciento būklė įvertinta kaip labai sunki: pacientas nesąmoningas, kraujotaka stabili, tačiau esant ryškiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui skubiai perkeliamas į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių“, – rašoma Kauno apskrities ligoninės dokumentuose.

G.Dimšienė mano, kad jos vyrui labai pakenkė pervežimas į kitą ligoninę. „Iki tol jis su mumis bendravo gestais, nes negalėjo kalbėti dėl vamzdelio trachėjoje. Su dukromis bendravo telefonu: klausydavo, ką jos pasakoja. Domėjosi, kas vyksta už ligoninės sienų, klausydavosi žinių per radiją“, – su ašaromis akyse pasakojo moteris. Vežamas į apskrities ligoninę A.Dimša vėl nugrimzdo į komą.

Medikų nuomonės nesutapo

Kodėl sunkus ligonis buvo pervežtas į kitą ligoninę? „Dėl galvos smegenų traumų A.Dimša buvo išgydytas, o pulmonologai nusprendė, kad dėl plaučių uždegimo gali būti gydomas Kauno apskrities ligoninėje“, – paaiškino Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyriaus vadovas Rimantas Vilcinis.

Tačiau Kauno apskrities ligoninės medikai buvo kitokios nuomonės. Išraše iš medicininių dokumentų, kuris buvo pateiktas klinikų, jie nerado įrašų, kokia buvo A.Dimšos sąmonės būklė, kokie kraujo ir kitų tyrimų rezultatai, kokiais antibiotikais ligonis buvo gydytas. Jie nusprendė, kad tokį sunkų ligonį reikia gydyti klinikose.

Dėl G.Dimšienės atkaklumo ir pastangų ligonis po trijų dienų buvo sugrąžintas į klinikas, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių Neurochirurgijos klinikoje.

„Tai – ne mūsų ligonis. Jis jau pabudęs iš komos, bet žmonės aktyvūs, nenori susitaikyti su tuo, ką sako gydytojai“, – tokį gydymo metodą pakomentavo Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas.

Pakluso artimųjų prašymui

Kauno medicinos universiteto klinikų Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas patvirtino davęs nurodymą sugrąžinti A.Dimšą į klinikas. „Žmona ir gydytojai reikalavo tai padaryti, nenorėjome konfliktuoti. Būna, kad pasiduodame spaudimui ir darome tai, ko reikalauja artimieji, ne tik tai, ką reikia daryti“, – pripažino E.Varpiotas.

Kauno medicinos universiteto klinikose gydomi sunkiausi ligoniai. Kai nebegalima jiems padėti, šie pervežami į kitas gydymo įstaigas. Vadinamoji vegetacinė būklė gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau. Tai priklauso nuo ligonio bendros organizmo būklės ir slaugos. Gydytojas E.Varpiotas aiškino, kad tokie ligoniai klinikose turi užleisti vietą kitiems.