Mane visą laiką troškino: liga, galinti slėptis ir 10 metų

Organizacija „Diabetes UK“ pateikia bauginančią statistiką: per pastarąjį dešimtmetį vien Jungtinėje Karalystėje sergančiųjų diabetu skaičius ūgtelėjo net 60 proc., skelbia BBC. Lietuvoje situacija blogėja lėčiau, tačiau neramina tai, kad apie 40 tūkst. žmonių dar nežino sergantys šia liga.

Britų organizacijos turimais duomenimis, šiuo metu diabetu serga daugiau nei 3,3 mln. žmonių. 2002 metais šis skaičius siekė 2,1 mln. Diabetas gresia apakimu ir galūnių amputacija. Britų pareigūnų teigimu, dabar pats metas imtis prevencijos priemonių ir kovoti su nesveiku gyvenimo būdu, kuris įvardijamas kaip pagrindinė šios ligos priežastis.

Savaitę laiko kankino troškulys

„Man buvo 31 metai. Tada, 1986-aisiais, man diagnozuotas pirmojo tipo diabetas, kurį galima greičiau nustatyti. Aš kankinausi maždaug savaitę ir nesupratau, kas man darosi. Labai troškino, labai daug gėriau. Atrodo, atsigeri, bet troškulio nenumalšini. Taip per dieną kelis litrus skysčių išgerdavau – vandens, pieno, sulčių ar kompoto, tekdavo net naktį keltis į tualetą. O tas troškulys ne toks, kaip kad būna, kai suvalgai silkės, atsigėrei ir ramu. Ateidavau į darbą, užlipdavau į trečią aukštą ir iškart mažiausiai tris puodelius vandens išgerdavau. Geri, bet burna vis vien džiūva“, - pasakoja Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė. Moters teigimu, Lietuvai – ne ką geresnės prognozės dėl šios ligos paplitimo.

„Jei dabar pasaulyje yra apie 385 mln. sergančiųjų diabetu, tai manoma, kad 2030 m. šis skaičius išaugs iki 600 mln. Augimo skaičiai yra išties dideli. Lietuvoje irgi yra panašiai. Man diabetas diagnozuotas 1986 m. Tada buvo skelbiama, kad tokių kaip aš buvo apie 40 tūkst. Praėjusiais metais šis skaičius jau siekė 110 tūkst. ligonių. Tikslios statistikos nėra“, - pripažįsta V. Augustinienė.

Tarpautinės diabeto asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 40 tūkst. žmonių, kurie serga diabetu, tačiau patys to nežino. Be to, iškilo ir nauja problema - vaikų sergamumo II tipo diabetu augimas.

„Nors sveika gyvensena palengva ir tampa mada, tačiau panašu, kad visgi ne daugelis jos laikosi. Nejudrumas, sėdimas darbas daro savo. Lietuvoje antrojo tipo diabetas diagnozuotas jau ir vaikams, nors anksčiau ši liga rinkdavosi tuos, kuriems virš 35 metų. Vaikai anksčiau sirgdavo tik pirmojo tipo diabetu, o dabar tiems mažyliams, kurie turi viršsvorio, nustatomas ir antrojo tipo diabetas. Pažiūrėkite pro langą – ar matote daug vaikų, žaidžiančių kvadrą ar futbolą? Visi sėdi prie kompiuterių. Jei važiuoja autobusu, tai sėdi ir panašiai“, - sako asociacijos prezidentė.

Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti vaikams II tipo diabetu, tai nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, sergantys II tipo diabetu pirmos eilės giminės. Dažniausiai apie savo ligą nė nenumano ir vyresni žmonės.

„Vyresnių žmonių kasa gamina insuliną, tačiau jo pagaminama nepakankamai arba dėl nutukimo bei riebalų sluoksnio organizmas nesugeba insulino įsisavinti. Be to, troškulys suintensyvėja, kai pavalgai daugiau. Kol neištinka komplikacijos – insultas, infarktas, pablogėjęs regėjimas ar negyjančios žaizdos - tol žmonės ir nesikreipia į gydytojus. Dažnai būna, kad liga diagznozuojama tada, kai žmogus ja serga jau 5 ar net 10 metų“, - perspėja V. Augustinienė ir primena, kad svarbiausia – racionali mityba, fizinis aktyvumas, žinoma, tinkamas psichologinis nusiteikimas, medikamentai, savikontrolė ir žinios. 

JK taip pat skelbiama, kad 90 proc. visų šios ligos atvejų sudaro antrojo tipo diabetas, kuris siejamas su netinkama mityba, antsvoriu ir nutukimu.

Pirmojo tipo diabetu žmonės suserga vaikystėje, jų organizmas negamina hormono insulino, kuris padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Diagnozė ir priežiūra

Šeimos gydytoja iš Londono Joan St John sako, kad sergančiųjų diabetų skaičius auga kaip ant mielių. BBC ji sakė: „Praktiškai nebūna nė savaitės, kai nediagnozuojamas diabetas. Per savaitę liga diagnozuojama dviem ar trims žmonėms. Anksčiau tiek naujų pacientų sulaukdavome per mėnesį“.

Nekontroliuojamo cukraus kiekio kraujyje padariniai itin skaudūs – nervų sistemos pažeidimai, apakimas, žala vidaus organams. Kiekvieną savaitę Jungtinėje Karalystėje dėl diabeto kojos amputuojamos 135 ligoniams.

„Deja, vis dar populiarus įsitikinimas, kad ši liga nepavojinga, todėl žmonės nesiima reikiamų priemonių. Viena iš dažniausiai pasitaikančių komplikacijų – neuropatija, kuri sukelia nuolatinį dažniausiai kojų ir pėdų skausmą. Vaistų nuo to nėra“, – teigia gydytoja J. St John.

Praeitą savaitę paskelbti duomenys atskleidė, kad šiuo metu vaistai nuo diabeto sudaro 10 proc. visų Jungtinėje Karalystėje skiriamų vaistų.

Skelbiama, kad vaistams išleidžiama 869 mln. svarų (1,217 mlrd. Eur), daugiausia insulinui ir metforminui. Prieš dešimtmetį ši suma siekė 514 mln. svarų (720 mln. Eur) ir vaistai diabetu sergantiems sudarė 6,6 proc. viso receptiniams vaistams skiriamo biudžeto.

Dalis šeimos gydytojų atlyginimo priklauso nuo diabeto diagnozavimo ir gydymo – tokia praktika Jungtinėje Karalystėje taikoma jau seniai. Valdžios atstovų teigimu, ji skirta pagerinti pacientų priežiūrą.

Priežasčių, sukeliančių pirmojo tipo diabetą, skaičius didėja, tačiau specialistai kol kas negali jų paaiškinti. Kalbant apie antrojo tipo diabetą, situacija žymiai paprastesnė – ligą sukelia antsvoris ir nutukimas.

„Diabetas mokesčių mokėtojams kiekvienais metais kainuoja 10 mlrd. svarų (14 mlrd. Eur). 80 proc. šios sumos išleidžiama sprendžiant komplikacijų sukeltas problemas, kurių tikrai galima išvengti. Pagerinę sergančiųjų priežiūrą, galėtume labai daug sutaupyti, nes komplikacijos kainuoja labai brangiai“, – sako B. Young.