Tyrime dalyvavo 400 vyrų, kurių protiniai gebėjimai buvo tikrinami sulaukus dvidešimties ir vėliau dar kartą sulaukus 69 metų. Tų tyrimo dalyvių, kurių motinų kraujo spaudimas nėštumo metu buvo aukštas, protinių gebėjimų patikrinimo rezultatai buvo prastesni, be to, bėgant laikui jie prastėjo sparčiau, lyginant su kitais tyrimo dalyviais.
Tyrime dalyvavo Suomijoje nuo 1934 iki 1944 metų gimę vyrai, kurių motinų medicininėse kortelėse yra įrašai apie jų kraujospūdį nėštumo metu. Nustatyta, kad tų tiriamųjų, kurių motinos turėjo hipertenziją, intelektiniai gebėjimai sulaukus 69 metų buvo vidutiniškai 4,36 balo mažesni, lyginant su dalyviais, kurių motinos nėštumo metu problemų su kraujospūdžiu neturėjo.
Pirmosios grupės protinių gebėjimų rezultatai buvo prastesni ir dvidešimties. Be to, bėgant dešimtmečiams pirmosios grupės protiniai gebėjimai menko sparčiau, nei antrosios.
Tyrimo dalyviai turėjo įveikti Suomijos gynybos pajėgų testą, kuriame pateikiamos žodinės, matematinės ir vizualinės-erdvinės užduotys. Didžiausias poveikis pastebėtas matematinio mąstymo sferoje.
Mokslininkai taip pat atsižvelgė į pirmalaikio gimdymo poveikį, tačiau paaiškėjo, kad jis jokios įtakos tyrimo rezultatams neturi. Tas pats pasakytina ir apie tėvo profesiją – nesvarbu, jis atliko fizinį ar protinį darą, tai tyrimo rezultatų nepaveikė.
Specialistai spėja, kad hipertenzija gali kenkti vaisiaus vystymuisi. Jau anksčiau buvo kalbama, jog motinos hipertenzija gali kelti grėsmę vaiko sveikatai, tačiau šis tyrimas pirmą kartą įrodė, kad tai gali turėti ilgalaikį poveikį ir protiniams gebėjimams.
