Išlieka populiarūs
Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą racioną ir kuris vienas ar su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį ar fiziologinį poveikį, šaltinis.
„Maisto papildai rinkai tiekiami kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais ir kitomis panašiomis skysčių bei miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Misiūnaitė. – Mūsų kompetencija – rūpintis ir kontroliuoti, ar maisto papildai yra saugūs, kokybiški, tinkamai paženklinti, ar apie juos skleidžiama informacija atitinka teisės aktų reikalavimus.“
Maisto papildai į Lietuvą gabenami ne tik iš Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados, bet ir iš Izraelio, Indijos, Turkijos, Vietnamo, Pakistano ir kitų valstybių.
„Per pastaruosius trejus metus maisto papildų rinka užima panašią Lietuvos rinkos dalį, ir žymių pokyčių – jos mažėjimo ar didėjimo – nėra“, – teigia bendrovės „SoftDent“ pardavimo ir rinkodaros vadovė Jolita Kazlauskienė.
Akivaizdu, kad egzistuoja tam tikri veiksniai, kurie išlaiko maisto papildų populiarumą. „Tai reklama spaudoje, televizijoje, specializuotuose leidiniuose ir didelė pasiūla bei rinkos įvairovė. Taip pat svarbu tai, kad neribojamas ir net skatinamas maisto papildų vartojimas „iš lūpų į lūpas“. Vieni pacientai vartoja maisto papildus ligų profilaktikai, kiti – dėl nesuvokimo, jog tai nėra vaistai“, – dėsto J. Kazlauskienė.
Perkamiausi – žiemą
Bendrovės „SoftDent“ duomenimis, 2010-aisiais Lietuvoje buvo parduota 15,351 mln. maisto papildų pakuočių, pernai – 144 tūkst. pakuočių daugiau nei užpernai.
Nors papildų pardavimas padidėjo vos 1 proc., apyvarta šoktelėjo gerokai labiau: užpernai ji siekė 162 mln., pernai – 171 mln. litų. Akivaizdu: produktai pabrango.
Maisto papildų pardavimui įtaką daro ir sezoniškumas. „Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, maisto papildų vartojimas liko nepakitęs, t. y. jų pardavimas sudarė apie 10–11 proc. antrinės Lietuvos rinkos (ji apima maisto papildų pardavimą vaistinėms), palyginti su nereceptiniais ir receptiniais bei receptiniais kompensuojamaisiais preparatais, – teigia J. Kazlauskienė. – Didžiausias maisto papildų pardavimas pastebimas per pirmąjį ir ketvirtąjį ketvirčius, nes žiemą, nepaisant išaugusių išlaidų už komunalines paslaugas, padidėja maisto papildų perkamumas sezoninių ligų (gripo, peršalimo) profilaktikai.“
Jei perkate - tik legaliai
Nors gydomasis maisto papildų poveikis nėra įrodytas kliniškai, žmonės ir toliau juos perka ir vartoja, kartais nė nesusimąstydami, ar to tikrai reikia. Specialistai įspėja: jeigu jau perkate, tai darykite tik legaliai.
„Maisto papildus reikia pirkti tik iš legalių prekybos vietų: parduotuvių, vaistinių, specializuotų maisto papildų skyrių. Jei maisto papildus pardavinėja platintojai, vartotojai turi paprašyti parodyti dokumentą, kuriuo gamintojas ar pardavėjas įgaliojo platintoją pardavinėti produkciją, taip pat teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, – pataria pašnekovė. – Nereikėtų pirkti produktų iš platintojų, negalinčių dokumentais įrodyti, kad maisto papildai parduodami legaliai.“
Pirkdami iš nelegalių prekiautojų, vartotojai rizikuoja įsigyti klastotę, t. y. produktą, kuris savo ypatybėmis neatitiks originalo, nesuteiks laukiamo poveikio, be to, gali netgi pakenkti sveikatai.
L. Misiūnaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad nelegaliai parduodamiems produktams negalioja ir gamintojų suteikiamos saugos ir kokybės garantijos.
Gal į turgų?
Kaip supratote, reikia vengti įsigyti maisto papildų nepatikimose vietose, pavyzdžiui, turgavietėse, nes jų kilmė gali būti neaiški, o kokybė – abejotina.
„Turgavietėse parduodami maisto papildai (dažniausiai pagaminti Rusijoje) paprastai yra pigesni ir pirkėjui patrauklesni. Tokie maisto papildai dažnai nebūna paženklinti lietuvių kalba, trūksta ir kitos privalomos ženklinimo informacijos“, – pabrėžia L. Misiūnaitė.
Iš ne Europos Sąjungos šalių importuojami maisto papildai turi būti notifikuojami. Tai reiškia, kad jie yra pagaminti legaliai, tiekiami legalių platintojų, patvirtintas jų saugumas ir kokybė.
„Pirkėjams turėtų būti aktualu, kokios yra maisto papildų sudedamosios dalys. Nereikėtų žavėtis maisto papildais, kurių neaiški, nežinoma žolelių sudėtis“, – sako ekspertė.
Tai itin aktualu, kai žmonės nori ne tik sustiprinti organizmą, bet ir sustabdyti ligų progresavimą. Internete nuolat pasirodo žinučių, kad vienas ar kitas itin retas vaistinis augalas padeda, pavyzdžiui, nuo vėžio. Žmonės puola jo ieškoti, o kai atranda, nusiperka iš karto didelį kiekį. Vis dėlto tai, kaip konkretus preparatas paveiks sergantį organizmą, lieka neaišku. Kartais žalos gali būti daugiau nei naudos.
Vartotojų klaidinimas
Praėjusiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto papildų gamybos įmonėse užfiksavo 11 (79 proc.), maisto papildų didmeninės prekybos įmonėse – 146 (88 proc.), vaistinėse – 395 (92 proc.) patikras be pažeidimų.
„Atvejai, kai nustatoma, jog maisto papildai neatitinka reikalavimų, – gana reti. Paprastai nustatomi maisto papildų ženklinimo pažeidimai. Dažniausiai produktui priskiriamos savybės, kurių jis neturi, ar reklamuojant maisto papildams priskiriamas gydomasis ir nuo ligų saugantis poveikis, – vardija L. Misiūnaitė. – Negalima nurodyti, kad maisto papildas gali atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas – tai atlieka vaistinis preparatas.“
Specialistė atkreipė dėmesį, kad dažniausiai pažeidžiami reikalavimai, kai maisto papildų reklamoje vartojami draudžiami teiginiai. Pavyzdžiui:
* „<...> balzamas nuo peršalimo ir kosulio“,
* „<...> kraujospūdžio sureguliavimas, kardiologinių ligų profilaktika, normali kapiliarų kraujotaka, cholesterolio lygio sumažinimas“,
* „<...> rekomenduojama vartoti, kai vargina šios ligos: stemplės ligos; lėtinis gastritas ne paūmėjimo fazėje; skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė nekomplikuotos eigos, remisijos arba slopstančio paūmėjimo fazėje; žarnyno ligos ne paūmėjimo fazėje; kepenų, tulžies pūslės ir tulžies latakų ligos; kasos ligos; virškinimo organų sutrikimai po chirurginės invazijos; endokrininės sistemos ligos, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai; šlapimtakių ligos“,
* „<...> padeda vėžinių ir širdies ligų prevencijai“,
* „<...> mažina degeneracinių ligų riziką“,
* „<...> slopina akių ligas“.
Nesaugi sudėtis
Vykdant valstybinę maisto papildų kontrolę, atliekama ir laboratorinė maisto papildų sudėties kontrolė.
„Pernai nustatyti du nesaugių maisto papildų atvejai. Iš Rusijos importuojamų maisto papildų „Mesotel Neo“ ir „Mesotel“ sudėtyje buvo nurodyta, kad jų gamyboje panaudotas neleidžiamas sidabro junginys, todėl šių maisto papildų siuntos neleista importuoti į Lietuvą. Laboratorijoje ištyrus šalies vaistinėse pardavinėjamo maisto papildo „Citrosept“ (greipfrutų sėklų ekstrakto) mėginius, jo sudėtyje nustatyta medžiagų, kurios negali būti naudojamos maisto papildų gamyboje, todėl šis maisto papildas pašalintas iš rinkos. Produktą Lietuvoje platinanti įmonė dėl šio įvykio kreipėsi į gamintoją „Cintamani Poland“. Ji, atsižvelgdama į tai, kad maisto papilde buvo nustatyta neleistinų medžiagų, pakeitė žaliavų tiekėjus“, – aiškina L. Misiūnaitė.
Turgavietėse ir kitose nepatikimose maisto papildų prekybos vietose parduodami preparatai nėra tikrinami. Taigi riziką prisiima patys pirkėjai.
Įtartini požymiai
Net jeigu maisto papildus perkate vaistinėse ar iš oficialių platintojų, būkite atidūs – nepirkite įtartinai atrodančių preparatų.
„Maisto papildų kokybei svarbiausi – maisto papildo ženklas, gamintojas, tinkamumo vartoti terminas („Geriausia iki...“) ir pardavėjas. Nereikėtų pirkti maisto papildų pažeistose, sulamdytose pakuotėse, jei informacija ant pakuotės yra nusitrynusi, neaiškus tinkamumo vartoti terminas ir kita svarbi informacija, – dėsto L. Misiūnaitė. – Taip pat, kad išvengtumėte apgavysčių, reikėtų vengti maisto papildų, ant kurių pakuotės nėra informacijos valstybine kalba.“
Kai vartojate maisto papildus, visuomet pravartu išsaugoti pakuotę, kurioje būtų nurodytas ne tik maisto papildo pavadinimas, gamintojas, bet ir sudedamosios dalys, tinkamumo vartoti terminas.
„Pasijutus negerai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir nurodyti kuo išsamesnę informaciją apie visus vartotus vaistinius preparatus ir maisto papildus. Šalutinį poveikį kartais gali sukelti ne viena medžiaga, o jų mišinys“, – pabrėžia pašnekovė.
Kam ir ko reikia?
L. Misiūnaitės nuomone, geriausia, atlikus būtinus tyrimus, vartoti maisto papildus, kuriuos paskiria gydytojas. „Pavyzdžiui, maisto papildų gydytojas gali paskirti labai aktyviai sportuojantiems ar besilaikantiems dietų pacientams. Maisto papildai yra skirti tik įprastam racionui papildyti ir negali pakeisti jokių maisto produktų. Visavertiškai maitinantis maisto papildai nėra būtini“, – tikina specialistė.
Tos pačios nuomonės laikosi ir gydytoja dietologė Žana Antonova. „Yra žmonių, kuriems reikia daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tai vyresni nei 65 metų asmenys, besilaukiančios kūdikio ar krūtimi maitinančios moterys, moterys po menopauzės, piktnaudžiaujantys nikotinu ir alkoholiu, besilaikantys mažai kaloringų dietų žmonės ir tie, kurių dėl kokios nors ligos yra sutrikusi vitaminų bei mineralinių medžiagų įsisavinimo funkcija“, – sako gydytoja.
Pasak dietologės, papildyti dienos racioną vitaminais ir mineralais ypač svarbu prastai besimaitinantiems asmenims. „Maisto papildų turėtų vartoti tie, kas mažai valgo, vartoja greitai paruošiamą ar mažai kaloringą maistą, vengia vaisių ir daržovių“, – teigia Ž. Antonova.
Atsargumo kriterijai
Gydytoja dietologė pabrėžia, kad vitaminų stygiaus požymiai pasireiškia ne iš karto. „Mūsų organizmas yra linkęs kaupti atsargas. Sakykime, daugelio B grupės vitaminų atsargų jam pakanka 1–2 savaitėms, vitamino D – 2–4 savaitėms, B12 – 3–6 metams, A – 6–10 metų, – dėsto Ž. Antonova. – Sunku atpažinti pirmuosius vitaminų trūkumo požymius. Tai gali būti greitas nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas, atsparumas infekcijoms, apetito stoka. Tikroji avitaminozė, kai atsiranda didžiulis kokio nors vitamino stygius, pasireiškia labai retai.“
Gydytojos teigimu, svarbiausias vitaminų ir mineralų šaltinis – sveikas ir kokybiškas maistas. Jeigu valgome nepakankamai subalansuotą maistą, galime racioną papildyti maisto papildais, tačiau svarbu nepersistengti. „Būtina perskaityti, kokios medžiagos įeina į maisto papildo sudėtį, kokia yra jų paros norma. Jokiu būdu negalima vartoti kelių papildų iš karto, nes jie gali sąveikauti tarpusavyje“, – perspėja Ž. Antonova.
2011 m. populiariausi maisto papildai Lietuvoje
Papildas Nupirkta pakuočių (tūkst.)
„Carbo activatus“ 529
Aktyvintoji anglis 512
Hematogenas MH 369
„Gastroval caps.“ 281
Hematogenas „Ekzon“ 243
„Validolum Farmak“ 218
Valerijonų tabletės 180
Geriamieji lašai „Korvalol“ 175
Aktyvintoji anglis „Ekosorb“ 154
„Magnis + B6 complex“ 148