Nerūkančių moksleivių vis mažiau

Trečiadienį, pristatydami naują savo tyrimą, mokslininkai pasakojo, kad 2019 metais rūkančių įprastus tabako gaminius buvo apie 30 proc. vyrų ir apie 10 proc. moterų. Tuo metu naujus tabako gaminius, tai yra elektronines cigaretes ir kaitinamąjį tabaką, tuo metu rūkė apie 5 proc. vyrų ir 2 proc. moterų. Kai kurie rūkė kelis skirtingus produktus vienu metu.

Naujų tabako gaminių rūkymas auga, ypač – tarp moksleivių. Štai 2018 metais 36 proc. vaikinų ir 26 proc. merginų per 30 dienų bent kartą rūkė el. cigaretes ar kaitinamąjį tabaką. Ir nors kol kas naujausių duomenų apie šią grupę nėra, mokslininkai mano, kad pastaraisiais metais šie skaičiai bus smarkiai išaugę. Be to, pastebima, kad nerūkančių moksleivių vis mažiau.

Elektroninė cigaretė

Naujas LSMU tyrimas parodė, kad net 64 proc. elektroninių cigarečių ar kaitinamųjų tabako gaminių vartotojų kartu su šiais tabako gaminiais per pastaruosius metus rūkė ir įprastas cigaretes. Iš jų kone kas trečias naudojo visus tris gaminius.

Be to, vartojant kelis gaminius, padidėja bendras nikotino vartojimas ir priklausomybė, O tai gali turėti įtakos gebėjimui atsisakyti vieno ar abiejų gaminių, todėl mesti rūkyti darosi tik sunkiau.

Daugumai el. cigaretės nepadėjo mesti rūkyti

Penktadalis apklaustųjų pradėjo naudoti e. cigaretes siekdami mesti rūkyti įprastas cigaretes arba sumažinti surūkomų cigarečių skaičių, tačiau 40 proc. sumažinti įprastų cigarečių skaičiaus nepavyko.

28 proc. visiškai nustojo rūkyti įprastas cigaretes, o 22 proc. sumažino surūkomų cigarečių skaičių.

Tarp e. cigarečių ir kaitinamųjų tabako gaminių vartotojų populiariausi buvo skonį ir kvapą turintys gaminiai. E. skystį su įvairiais skoniais rinkosi net 93 proc. rūkančiųjų. Nors tyrimai rodo, kad kai kurie e. skysčiuose naudojami skoniai gali padidinti produkto toksiškumą, apklausa rodo, kad būtent skoniai visiems vartotojams buvo vienas reikšmingiausių pasirinkimą rūkyti e. cigaretes lėmusių veiksnių.

Elektroninės cigaretės

Didžioji dalis (86 proc.) apklaustųjų rinkosi e. skystį su nikotinu, nors rinkoje galima įsigyti ir nikotino neturinčių e. skysčių.

„Skonis maskuoja nikotino aštrumą, dėl to e. cigarečių rūkymas tampa malonesnis, aerozolio įkvėpimas lengvesnis, ir tai gali skatinti pabandyti vartoti e. cigaretes pirmą kartą. Ši apklausa vykdyta prieš tai, kai 2022 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo uždraustos e. cigaretės ir jų pildyklės su skysčiu, kuriame yra kvapiųjų medžiagų.

Jei bus užtikrintas veiksmingas kvapų ir skonių draudimo įgyvendinimas, šių produktų populiarumas, ypač tarp vaikų, turėtų žymiai sumažėti. Svarbu nuolat stebėti šių gaminių vartojimo įpročius, kad būtų galima tinkamai įvertinti reguliavimo poveikį rinkai“, – sako projekto ir LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. Mindaugas Štelemėkas.

Nerimą mokslininkams kelia ir tai, kad e. cigaretes ir kaitinamuosius tabako gaminius uždarose namų patalpose rūkė net 46 proc. apklaustųjų. Cheminių junginių koncentracijos e. cigarečių aerozoliuose paprastai yra mažesnės nei įprastų cigarečių dūmuose, tačiau stebėtas išgarinto propilenglikolio, augalinio glicerino, nikotino ir toksinių medžiagų, kaip aldehidai ir sunkieji metalai, kiekis vis tiek yra didelis. Tai reiškia, kad namuose oras taip pat būna užterštas.

Garinimo metu į aplinką išskirtos medžiagos, susijusios su padidėjusia širdies ir plaučių ligų rizika, ir yra ypač pavojingos vaikų, kūdikių ir nėščiųjų sveikatai.

50 proc. rūkiusiųjų e. cigaretes ir 55 proc. rūkiusiųjų kaitinamuosius tabako gaminius nurodė per pastaruosius 12 mėnesių mėginę mesti rūkyti. 9 proc. e. cigarečių ir 6 proc. kaitinamojo tabako gaminių vartotojų nurodė, kad nors ir nebandė, tačiau norėtų mesti rūkyti šiuos gaminius. Kaip pažymima LSMU tyrėjų suformuotose rekomendacijose, svarbu užtikrinti, kad pagalba metantiems rūkyti apimtų e. cigarečių ir kaitinamųjų tabako gaminių vartojimo nutraukimą.

„Viešumoje ir prie politinių diskusijų stalo LR Seime vis dažnėja svarstymų apie tai, kad e. cigaretės turėtų būti naudojamos kaip priemonė mesti rūkyti. Remiantis atlikta literatūros analize matome, kad e. cigarečių vartojimas nesumažina rizikos vėl pradėti rūkyti įprastas cigaretes.

Jungtinėse Amerikos Valstijose 2017–2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, įprastas cigaretes vėl pradėjo rūkyti beveik 60 proc. tiriamųjų, kurie jas buvo pakeitę e. cigaretėmis. Tyrimą atlikę mokslininkai apibendrino, kad e. cigaretės kaip priemonė mesti rūkyti įprastas cigaretes buvo mažiau veiksminga, lyginant su pakaitine nikotino terapija ar medikamentiniu gydymu“, – pridūrė LSMU tyrėja dr. Justina Vaitkevičiūtė.

Elektroninė cigaretė

Rūko dėl skonio ir kvapo

Daugiausiai iš apklaustųjų kaitinamojo tabako ar el. cigarečių gaminius vartojo 18–24 metų žmonės.

Pagrindinės dvi priežastys, kurias nurodė apklaustieji, kodėl rūko naujus tabako gaminius, buvo tai, kad patinka jų skonis ir kvapas.

Daugiau nei pusė apklaustųjų el. cigaretes rūko apie dvejus metus. Net 16 proc. el. cigaretes pirmą kartą pabandė iki 18 metų.

„Mums kelia nerimą šitie duomenys, nes jei jauna karta vysto tokios nesveikos gyvensenos įpročius, vėliau susidursime su pasekmėmis. El. cigaretės labiausiai plinta tarp jaunų žmonių, todėl reglamentavimą reikia keisti.

Lietuva daug metų iki galo nepadaro namų darbų, kad tiek jauni, tiek vyresni galėtų efektyviai gauti paslaugas, kad atsisakytų šio žalingo įpročio. Nuo kitų metų pradės veikti Nacionalinė metimo rūkyti linija. Tai namų darbai, kuriuos Lietuva ilgus metus darė gana vangiai. Kitos veiksmingos priemonės galėtų būti draudimas rodyti šiuos naujus tabako gaminius, kad jų nebūtų galima rodyti parduotuvėse, o perkant reikėtų specialiai paprašyti“, – konferencijoje sakė prof. Mindaugas Štelemėkas.

Šis tyrimas atliktas 2022 metų vasario – balandžio mėnesiais. Telefoninės apklausos metu atsitiktinai atrinkus apklausti 1009 18-64 metų Lietuvos gyventojai, per pastaruosius 12 mėn. bent kartą rūkę e. cigaretes ar garinę kaitinamuosius tabako gaminius.

Tyrimas atliktas vykdant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuotą projektą „Lietuvos gyventojų elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartojimo paplitimo ir vartojimo įpročių tyrimas“.

Kiek anksčiau gydytojas kardiologas, profesorius Raimondas Kubilius pasakojo, kad jau kurį laiką mokslininkai neabejojo, jog el. cigaretės turi neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Pirmas drąsus pareiškimas apie tai buvo pernai metų Europos kardiologų draugijos. Tą kartą nurodyta, kad, norint apsisaugoti nuo širdies ligų, reikia atsisakyti bet kokios rūšies rūkymo, taip pat ir el. cigarečių.

„Net epizodiškai parūkius el. cigaretę, padidėja širdies susitraukimų dažnis, ilgainiui pradeda standėti pačios kraujagyslės. Visa tai sąlygoja širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) išsivystymą. Tiems jaunuoliams, kurie jau turi „stažą“ el. cigarečių vartojime, tai bus labai reikšmingas veiksnys, lemiantis ŠKL atsiradimą. Kaitinamasis tabakas blogina miego kokybę, prastina imunitetą, sukelia priklausomybes ir reikšmingai daro įtaką ŠKL“, – sakė prof. R. Kubilius. Tad gali būti, kad po kurio laiko išaugs insultų ir infarktų skaičius, o taip nutiks dėl kaitinamojo tabako ir el. cigarečių rūkymo.

Raimondas Kubilius

Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila apie šiuos prietaisus taip pat turi griežtą nuomonę.

„Netiesa, kad el. cigaretės ir kaitinamasis tabakas yra mažiau žalingas ar padeda mesti rūkyti. Jis turi neabejotiną žalojantį poveikį kvėpavimo takams ir plaučių audiniui. Natūraliai į žmogaus plaučius neturi būti įkvepiama jokių pašalinių medžiagų.

Edvardas Danila

Vienintelė reikalinga medžiaga yra oras. Rūkant kaitinamąjį tabaką ar el. cigaretes, susidaro daug aktyvių deguonies junginių. Jie turi žalojantį poveikį bronchams, trachėjai, gerkloms, plaučių ląstelėms, jas pažeidžia. Šie junginiai pažeidžia visą ląstelės genetinę informaciją, kuo jų daugiau, tuo daugiau mutacijų, o ląstelė nukrypsta nuo savo funkcijos“, – kiek anksčiau sakė prof. E. Danila.

Taigi, veikiant šioms medžiagoms pakinta ląstelės genetinė informacija, jos funkcija, sutrinka plaučių veikla. Ilgainiui gali atsirasti lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchitas, plaučių vėžys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)