Visgi nagrinėjant kai kuriuos kitus rodiklius, matyti gerėjanti tendencija, tačiau specialistus tai mažai džiugina.
Antradienį Seime buvo supažindinama su Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamo Vaikų gyvensenos tyrimo (angl. Health and Behaviour of School-children; toliau – HBSC) rezultatais.
Rezultatus pristatė du iš tyrimo vykdytojų – LSMU Sveikatos tyrimų instituto doc. Kastytis Šmigelskis ir lektorius Tomas Vaičiūnas bei Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas D. Kepenis.
„Nors ir jaučiame, kad padėtis švelniai gerėja, bet jei atkreiptume dėmesį, kad pabaigę mokslus vos 42 proc., net ir daugiau, jaunuolių yra netinkami karinei tarnybai, – tyrimo rezultatus apibendrino Seimo narys Dainius Kepenis. – Tai rodo, kad ne viskas yra gerai mūsų jaunimo fiziniame auklėjime.“
Tyrimas vykdytas 1994-2018 metais.
„Tai yra vienintelis vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas, kuris koordinuojamas tarptautiniu mastu ir atliekamas daugiausiai Europos šalyse, – sakė K. Šmigelskas. – Tai vienas iš pagrindinių tyrimų vaikų ir jaunimo sveikatos stebėsenai tarptautiniu mastu.
Tyrime dalyvavo 5-9 klasių 4000 mokiniai. 83 proc. mokyklų sutiko dalyvauti tyrime.
Gyvensena
Mitybos įpročiai.
„Vaikai vaisių ir daržovių suvalgo labai nepakankamai. Mes stebime, kad daugėja vaisių ir daržovių vartojančių vaikų, bet didėjimas nėra pakankamas. Tik apie trečdalis vartoja pakankamai vaisių ir daržovių“, – komentavo lektorius T. Vaičiūnas. Mergaitės vaisių ir daržovių vartoja daugiau.
Vis daugiau vaikų nevalgo pusryčių.
„Lietuvos mokiniams yra būdingas prioritetas – saldėsiai ir saldinti gėrimai. Lietuvos mokiniai rečiau valgo saldumynų bendrai paėmus, tendencijos tarsi mažėjančios, bet kur kas daugiau vartojama saldintų gazuotų gėrimų. Per 24 metus tendencija nėra pakankamai gera“, – sako T. Vaičiūnas.
Fizinis aktyvumas.
„Tik penktadalis Lietuvos mokinių kasdien yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Situacija stabiliai prasta. Bent kartą fiziškai aktyvių mokinių yra tik trečdalis. Situacija yra stabiliai prasta, – teigia LSMU lektorius T. Vaičiūnas. – Bent kartą per savaitę fiziškai aktyvių mokinių yra tik trečdalis.“
Burnos higiena.
„Labai neraminantis komponentas, sunkiai suvokiamas XXI amžiuje, tai yra burnos higiena. Tik apie 50 proc. per dieną mokiniai dukart valo dantukus. Likusi vaikų dalis tiesiog to nedaro. Burnos higienos įpročiai yra labai prasti. Nuo 1994 iki 2016 tendencijos neigiamos ir negerėja burnos higiena“, – teigia T. Vaičiūnas.
Miego higiena.
„Ne ką mažiau svarbus faktorius. Stebime tendenciją, ir ypatingai 2018 metais, penktadalis susiduria su miego problemomis – skundžiasi tuo, kad 1-2 kartus per savaitę jie turi sunkumų užmiegant. Kažkokie dirgikliai yra didesni už miego poreikį ir galimybę pamiegoti ramiai. Kaip pagrindiniai dirgikliai, sukeliantys miego sunkumus – noras užsiimti kitais dalykais prieš pat miegą ar miego metu ir vėlyvas miego laikas“, – sako T. Vaičiūnas.
Sveikata ir gerovė
13 proc. Lietuvos mokinių savo sveikatą vertina prastai. Nors šis vertinimas subjektyvus, daug tyrimų rodo, kad tai pakankamai adekvatus sveikatos įsivertinimas, kuris prognozuoja ir ateities ligų ar problemų rizikų.
Lietuva pagal šį rodiklį Europoje atrodo pakankamai gerai.
Absoliuti dauguma vaikų jaučiasi patenkinti savo gyvenimu – XXI a. stebima nuolatinė gerėjimo tendencija, nors po 2014 m. situacija stabilizavosi.
Nepatenkintų savo gyvenimų dalis yra didesnė tarp mergaičių ir vyresnių moksleivių.
1/3 Lietuvos moksleivių save laiko pernelyg storais, t. y. yra nepatenkinti savo fiziniu sudėjimu.
„Tai yra šioks toks „šauktukas“ ateičiai, nes antsvoris ir nutukimas turi didelės svarbos suaugusiam ir vyresniame amžiuje. Tai ypač turi įtakos kalbant apie cukrinį diabetą ir pan.“, – sako LSMU docentas K. Šmigelskis.
Psichosomatiniai simptomai
„Galvos svaigimas, pilvo, nugaros skausmai, nuotaikos svyravimai, irzlumas. Bendrai šiek tiek yra stebima gerėjanti tendencija. Lietuvoje Europos mastu atrodo gan gražiai, – teigia K. Šmigelskis.
– Vyrauja emocinės būsenos – nuotaikos svyravimai ir nervinės įtampos, streso simptomai. Nugaros skausmai arba pilvo skrandžio skausmai gerokai retesni. Vyrauja emocinis komponentas. Vyraujantys simptomai pagal lytį nelabai skiriasi.“
Dvasingumas
Dvasingumas tyrime apibrėžiamas kaip – žmogaus sąveika su pačiu savimi, kitais, gamta ir transcendentine jėga, remiantis savo vertybėmis, įsitikinimais ir patirtimi. Tai pamatinių vertybių visuma, orientuota į nematerialius gyvenimo aspektus ir aukštesnius tikslus.
Iš Lietuvos moksleivių mergaitėms būdingas stipresnis dvasingumo suvokimas, o vyresni mokiniai pasižymi mažiau išreikštu dvasingumu.
„Naujas dalykas tyrime buvo dvasingumas. Dvasingumas šiame tyrime yra apibrėžiamas plačiąja Tai tarsi pamatinių vertybių nustatymas ir įvertinimas, stengiantis pasižiūrėti, kurie dalykai vyrauja žmogaus vertybinėje sistemoje, – komentuoja docentas K. Šmigelskis. – Tyrimas aprodė, kad labiausiai yra skiriamas dėmesys pačiam sau, santykiui su savimi. Santykis su transcendentine jėga vertinamas ypač mažai.“
Docentas sako, kad mokyklose vaikų dvasingumo ugdymas neturėtų apsiriboti vien religija, į tai reikėtų žiūrėti plačiau.
Rizikinga elgsena
Kaip rizikinga elgsena tyrime nurodomas alkoholio vartojimas, rūkymas (taip pat ir elektroninės cigaretės), kanapių vartojimas, lytiniai santykiai.
„Net ir suaugusiam vertinti suvartojamą skaičių pakankamai sudėtinga, o to klausti 11-15 metų vaikų yra dar didesnis iššūkis, – sako LSMU lektorius T. Vaičiūnas.
Tiriant rizikingą elgesį, vaikų buvo klausiama, kiek per pastarąsias 30 dienų teko vartoti psichotropinių medžiagų ar kitaip elgtis rizikingai.
Vienas iš 6 Lietuvos mokinių yra linkęs reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholio vartojimas, nepriklausomai nuo lyties yra dažnesnis vyresnėse klasėse. Lietuva Europoje pasižymi bene prasčiausiais vaikų ir paauglių rodikliais pagal alkoholio vartojimą, nes žemyne šis rodiklis tendencingai mažėja, Lietuvoje išlieka panašiai blogas.
T. Vaičiūnas sako, kad vienas iš 10 Lietuvos mokinių kasdien vartoja tabako gaminius, tačiau naujai mėginančių vartoti šią psichotropinę medžiagą mažėja. Berniukai dažniau vartoja tabako gaminius. Tabako gaminių vartojimas labiausiai paplitęs tarp vyresnių mokinių.
Pagal jaunimo rūkymą Lietuva užima vieną iš prasčiausių vietų Europoje.
30 proc. tabako gaminius vartojančių mokinių naudoja elektronines cigaretes. T. Vaičiūnas pabrėžia, kad šios priemonės žala sveikatai vis dar nėra nustatyta, tačiau žinoma, kad rūkant elektronines cigaretes kancerogeninis poveikis sveikatai išlieka.
„Dar labiau neramina nelegalios narkotinės medžiagos paplitimas – kanapių rūkymas, – sako T. Vaičiūnas ir pabrėžia, kad šiuo atveju buvo vertinami tik devintokų įpročiai. Kas dvyliktas apklaustas mokinys per pastarąsias 30 dienų vartojo kanapes.
Atrodo, skaičius nedidelis, tačiau turint omenyje, kad tai nelegali medžiaga, stebint paskutinių trijų metų duomenis augimą, tai yra neraminantis komponentas.“
Ankstyva lytinė elgsena.
Tyrimas parodė, kad ankstyva lytinė elgsena būdinga šeštadaliui tirtų devintokų. Berniukai dvigubai dažniau nurodo turėję aktyvius lytinius santykius. Europos kontekste Lietuvos rodikliai yra vieni iš geriausių.
Socialinė parama
Tyrime buvo nagrinėjama ir socialinė parama, nes pastebima, kad tiems, kuriems trūksta socialinės paramos, yra labiau linkę į rizikingą socialinę elgseną, prastesni akademiniai pasiekimai.
Lietuvos moksleiviai daugiausiai socialinės paramos pasigenda iš draugų, taip pat – iš mokyklos aplinkos.
„Tai kelia nerimą, nes, tarkime, iš 30 klasės mokinių, 5 arba 10 neramina tai, kas dedasi mokykloje“, – sako K. Šmigelskis.
Stipresnę socialinę paramą labiau linkę jausti berniukai nei mergaitės.
Vyresnėse klasėse mokytojų ir šeimos parama turi mažėjimo tendencijas.
Patyčių paplitimas tarp Lietuvos mokinių yra vienas aukščiausių visoje Europoje. Šis rodiklis negerėja jau daugiau nei 10 metų.
Patyčios šiek tiek būdingesnės berniukams ir jaunesniems mokiniams.
