Jo teigimu, šalyje vaistinių gerokai per daug, šios konkuruoja vaistų kaina, tačiau ne paslaugų kokybe.
Mažesniuose miestuose bankrutuoja parduotuvės ar kino teatrai. Tačiau toks likimas dažniausiai negresia vaistinėms, kurių per naktį šviečiančios iškabos tampa miestų vizitinėmis kortelėmis. Štai 7000 gyventojų turinčiuose Zarasuose veikia 8 vaistinės.
„Galiu pasakyti, kad Lietuvoje tikrai per daug vaistinių. Sovietmečiu Lietuvoje buvo 300 vaistinių – dėl vaistinių skaičiaus didelės problemos nebuvo, tačiau problema buvo dėl vaistų – jų nebuvo pakankamai, oficiali statistika sakydavo, kad patenkindavo 70 proc. poreikį“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorius, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas E. Tarasevičius.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 1437 vaistinės. Nuo sovietmečio vaistinių skaičius išaugo maždaug penkis kartus. „Kyla klausimas – ar visi tikrai pradėjo sirgti, ar čia kažkas kitas yra“, - kalbėjo E. Tarasevičius.
Profesoriaus manymu, daug žmonių susigundydavo imtis vaistinių verslo žiniasklaidoje nuolat girdėdami, kad vaistų rinkoje - „didelis biznis“. Lietuvos situaciją E. Tarasevičius vadina ypatinga – čia, skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, vaistinės savininku gali būti bet kas, turintis pinigų – nereikalaujama farmacijos išsilavinimo.
„Štai viename klipe uždususi moteris laksto po visą Lietuvą ir skundžiasi: „pavargau beieškodama mažiausios kainos“... Tai nenormali situacija, turime Lietuvos fenomeną – kitose šalyse vaistinių reklama išvis draudžiama, reguliuojamos kainos – jos turi būti visur vienodos, ypač kompensuojamųjų, kad sergančiam žmogui nereikėtų bėgioti iš vienos vaistinės į kitą“, - aiškino farmacininkų sąjungos vadovas.
Jis cituoja garsiąją gamtininkę Eugeniją Šinkūnaitę, aiškinusią, kad „vaistai nėra ratai ir batai“.
E. Tarasevičiaus žiniomis, Europoje mažiausiai vaistinių Danijoje – čia vienai vaistinei tenka 15 tūkst. gyventojų. Tuo metu Lietuvoje viena vaistinė tenka 1500-2000 gyventojų. „Šis skaičius labai mažas, nė vienoje šalyje tokio skaičiau nėra. Tada ir prasideda žutbūtinė, juodoji konkurencija vaistų kainomis. O taip neturėtų būti – turėtų būti konkuruojama paslaugomis - kas geriau aptarnauja, paaiškina ir taip toliau. Mes nesame prekybos įmonė, esame sveikatinimo institucija“, - sakė E. Tarasevičius.
Profesorius kritikuoja ir savitarnos vaistines, kai mokslų nebaigęs žmogus pats renkasi vaistus, už kuriuos vėliau sumoka kasoje. „Tai nesuprantami dalykai. Atvažiavę kolegos iš Briuselio buvo nustebę – pareiškė, kad peržengėme visas ribas – juk tai eilinė prekyba, o ne aptarnavimas vaistais“, - kalbėjo pašnekovas, prisiminęs prieš keletą metų pasirodžiusį siūlymą leisti prekiauti vaistais degalinėse. Tuomet teigta, esą žmonėms Lietuvoje sudėtinga rasti vaistų.
Didesnė konkurencija – mažesnės kainos
„Prieš keletą metų parlamentas apsisprendė netaikyti anksčiau buvusių ribojimų – kad vaistinių steigėjas gali būti tik farmacininkas, kad vaistinės gali įsikurti ne arčiau 500 metrų viena nuo kitos“, - prisimena Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Tačiau, pasak A. Matulo, tokių reikalavimų nesilaikyta – tai tebuvo terpė valdininkų korupcijai.
A. Matulo teigimu, Lietuvoje nuspręsta elgtis kaip daugumoje pasaulio valstybių – neriboti vaistinių steigimo. Komiteto vadovas aiškina, kad šiandien vaistinės gali konkuruoti tarpusavyje ir žmogus turi galimybę pasirinkti, pigiau ar brangiau pirkti vaistus.
„Natūrali konkurencija, manau, šiandien yra gerai. Jeigu šiandien galiotų ribojimai, pavyzdžiui, atstumo, arba tai, kad savininkas gali būti tik farmacininkas, tai vaistų kainos būtų nepalyginamai didesnės. Tokiu atveju vaistinių Lietuvoje būtų du kartus mažiau“, - kalbėjo A. Matulas.
Apie dėl konkurencijos laiminčius pacientus kalba ir sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius. „Ministerija nemano, kad reikėtų dirbtinai reguliuoti vaistinių skaičių, nes tai yra komercinės organizacijos. Kištis į verslą ir jų skaičių dirbtinai mažinti, reguliuoti šiuo metu nematome reikalo – tam tikra prasme konkurencija vartotojui reikalinga“, - sakė M. Marcinkevičius.
Ministerijos žiniomis, pagal vaistinių skaičių Lietuva – vena lyderių ES, mus lenkia Graikija, Bulgarija. M. Marcinkevičiaus teigimu, keletą metų vaistinių skaičius sparčiai augo, tačiau pastaruoju metu stabilizavosi ir netgi šiek tiek mažėja.
Didesne problema pašnekovas įvardija tai, kad didumą vaistinių valdo keletas tinklų - tenka stebėti, kad nebūtų monopolizacijos, spaudimo.
Pasisako už vaistinių reklamos draudimą
Didele problema A. Matulas laiko tai, kad vaistinių nėra iki 2000 gyventojų turinčiuose miesteliuose, kuriuose dirba šeimos gydytojas. Parlamentaro teigimu, Lietuvoje yra apie 30 kaimų, miestelių, kuriuose vaistinės galėtų steigtis, tačiau tai nedaroma dėl mažos apyvartos.
A. Matulas primena, kad kompensuojamų receptinių vaistų reklama uždrausta – galima reklamuoti tik maisto papildus, kurie dažnai pristatomi kaip vaistai. Jo teigimu, maisto papildai – ne vaistas ir jų vartojimą reikia mažinti.
„Sutinku su tuo, kad ateityje vaistinių reklamą reikia uždrausti. Šiame krizės periode ir žiniasklaida iš reklamos išgyvena, yra ir nemažai žmonių, kurie nori žinoti, kokioje vaistinėje kokios nuolaidos taikomos, nemokamai matuojamas kraujospūdis ar kaulų tankis. Bet ateityje galima galvoti, kad reikėtų uždrausti vaistinių informaciją“, - kalbėjo A. Matulas.
