Medikamentinį abortą išbandžiusių moterų patirtys
Internetiniai forumai mirga tiek nuo skelbimų, kuriais siūlomi medikamentinį abortą sukeliantys vaistai, kurie Lietuvoje nėra registruoti, tiek nuo skelbimų, kuriais šių vaistų ieškoma. Šių vaistų kainos svyruoja nuo per 100 iki 300 ir daugiau litų. Vaistų pardavėjos dažnai tikina, kad juos išbandžiusios pačios, todėl rezultatą garantuoja. Kita vertus, kadangi internetinė prekyba šiais vaistais nelegali, moterys viena kitą įspėja ir apie vaistų klastotes ir apie sukčiaujančius pardavėjus, kurie su visais pinigais dingsta.
„Vaistus medikamentiniam abortui esu vartojusi jau du kartus (ką padarysi, bet taip jau gavosi). Pirmą kartą pirkau juos maždaug prieš pusantrų metų. Vaistai buvo sukomplektuoti atskirai ir viskas praėjo gerai, be jokių komplikacijų. Dabar vėl neplanuotai pastojau ir ieškojau, kur įsigyti vaistų. Atsitiko taip, kad suvartojus tuos vaistus kraujavimas įvyko, bet, kaip vėliau sužinojau, vaisius nepasišalino, o sužinojau tik tada, kai kitą mėnesį niekaip nesulaukiau menesinių. Kai nuėjau pas daktarę ir parodžiau pakuotę, tuomet paaiškėjo, kad vartojant juos dar reikia vartoti papildomus vaistus. Vėliau išsiaiškinau, kad šiuos vaistus be jokio vargo galima įsigyti už 50 Lt, nes jie yra pigiausias rimtų vaistų pakaitalas“, - įspėjo likimo drauges viena internautė.
Taip pat interneto forumuose vienos moterys dalinasi sėkminga medikamentinio aborto patirtimi, kitos rašo apie komplikacijas, kurias jis sukėlė.
„Niekam nepatarčiau jų vartoti. Po jų tiek nukraujavau, kad nualpau, ir vis tiek baigti valymą teko ligoninėje“, - pasakojo viena.
„Noriu porą žodžių apie medikamentinį abortą pasakyti. Pati patyriau šitą džiaugsmą. Maniau, bus geriau pačiai pasidaryti persileidimą, bet prasidėjus persileidimui iš karto patekau į ligoninę. Prasidėjo vėmimas, stiprus kraujavimas. Vėliau ėmė kamuoti pienligė, jau mėnesį negaliu jos išsigydyti. Vaistams jau išleidau apie 400 litų, plius trys apsilankymai pas gydytoją po 80 litų. Todėl pagalvokit, kas geriau: vieną kartą nueiti pas gydytoją ir viską susitvarkyti, ar paskui krūvą pinigų atiduoti“, - antrino kita.
Beje, apie nesėkmingą medikamentinį abortą pasakoja ir svetur gyvenančios moterys, kurioms jis oficialiai buvo pasiūlytas medikų ir vyko jiems prižiūrint. „Kadangi man buvo pirmas nėštumas, pasiūlė medikamentinį variantą. Po pirmo bandymo pradėjau kraujuoti, tačiau niekas nepasišalino. Tada dienos pertrauka. Vėl antras bandymas vaistais sukelti persileidimą ir vėl nesėkmingas. Galiausiai nėštumą teko nutraukti chirurginiu būdu. Noriu pasakyti, kad viso proceso metu būtina gydytojo priežiūra, nes visada gali atsirasti komplikacijų. Pati savo kailiu patyrusi procedūrą, tikrai pati namie to nebandyčiau“, - teigė dar viena internautė.
Medikai teigia esantys politikų įkaitai
„Mes dirbame tokioje srityje, kurioje politikai nusprendžia būti vienaip ar kitaip, nors daugelyje ES šalių tai yra visiškai normalus nėštumo nutraukimo būdas, kurį reglamentuoja europiniai akušerijos ir ginekologijos standartai. Kai procedūra legali, egzistuoja saugikliai, užtikrinantys jos saugumą, kadangi viskas vyksta su medikų priežiūra. Pavyzdžiui, Estijoje šis aborto būdas jau tikrai egzistuoja apie dešimt metų. Esu mačiusi, kaip moteris jam paruošiama, kaip jai viskas paaiškinama, suteikiama laiko viską apsvarstyti dar kartą. Pati procedūra prasideda ligoninėje, vėliau ji eina namo. Lietuvoje ši procedūra nelegali, todėl dažniausiai ji įgyvendinama nepilnai ir yra ne tokia, kokia turėtų būti, ne visada vartojami dviejų rūšių vaistai, kaip turėtų būti. Tuo tarpu nepageidaujamų reiškinių gali būti po kiekvienos procedūros. Svarbiausia, kad jiems atsiradus, pavyzdžiui, prasidėjus stipriam kraujavimui, moteris kuo skubiau kreiptųsi į gydymo įstaigą, kur jai bus suteikta pagalba. Tuo tarpu oficialiai šio aborto būdo mes, specialistai, negalime taikyti, kadangi privalome laikytis šalyje galiojančių teisės aktų, nors tai visiškai normali procedūra“, - teigė medikė.
Kita vertus, tai, kas vyksta Lietuvoje, pasak pašnekovės, dar kartą įrodo, kad žmonių neįmanoma uždaryti, negalima jiems uždrausti pasiekti norimo tikslo. Paklausta, ar buvo kada nors keliamas klausimas dėl šios procedūros įteisinimo, ji pabrėžė, kad Lietuvoje keliamas visai kitas klausimas: pas mus apskritai svarstoma – leisti ar uždrausti abortus.
„Mes, gydytojai, tikrai pasisakytume už medikamentinio aborto įteisinimą ir tvarkingą jo reglamentavimą, nes šiuo atveju sprendimo valia geriausiai perduodama pačiam žmogui. Moteris turi laiko nusipirkti tuos vaistus, turi laiko apsigalvoti. Per tą laiką su ja galima taip padirbėti, kad ji visai nenutrauktų nėštumo. Tačiau, kaip bebūtų gaila, jei moteris jau nusprendė, jos nesustabdysi, perkalbėti labai sunku. Taigi aš manau, kad ne politikai turėtų spręsti tokius dalykus, o pati visuomenė.
Tačiau kaip galima tikėtis šios procedūros įteisinimo, jei Lietuvoje įregistravus vieną iš medikamentinį abortą sukeliančių medikamentų, kilo nepasitenkinimas ir triukšmas, kad kažkas kažką daro slaptai, nors nieko slaptai daryti čia nereikia, kadangi medikamentas registruotas kitose ES šalyse ir beveik automatiškai tampa įteisintas Lietuvoje. Deja, mūsų rinkoje jo nėra, o politikai ir sveikatos organizatoriai nenori veltis į šią temą, nes ji sukelia labai daug diskusijų. Tačiau reikia pripažinti, kad ši tema sena kaip pasaulis, tai pasaulėžiūrinė tema. Tačiau jei tavo pasaulėžiūra, tikėjimas neleidžia, tu ir nedaryk, bet neversk visų žmonių mąstyti taip pat“, - svarstė R. Nadišauskienė.
Medikamentinio aborto mechanizmas
„Pas mus Lietuvoje net medicininės visuomenės raštingumas hormonų, ypač lytinių, atžvilgiu yra labai menkas. Labai daug neteisingos informacijos. Tokiais atvejais visada raginu peržiūrėti Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentus, kurie nurodo, kokiais moksliniais tyrimais remiantis pateikiama vienokia ar kitokia rekomendacija“, - teigė medikė.
Mokslinės literatūros duomenimis, 10 metų klinikiniais tyrimais nustatyta, kad medikamentinis abortas kelia mažai pavojų, nes vaistų dozės vartojamos trumpai, todėl sukelia labai nedidelį šalutinį poveikį. Be to, vienas iš vartojamų medikamentų jau seniai saugiai naudojamas skrandžio opoms gydyti. Taip pat nėra įrodymų, kad metodas turėtų įtakos kitam pastojimui. Nepastebėta ir įtakos persileidimams. Tačiau 1 iš 100 atvejų nėštumas gali išlikti, 3 iš 100 – įvykti nepilnas abortas.
Paskutinį kartą medikamentinio aborto klausimas svarstytas prieš 10 metų
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Nėščiųjų sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Aušrutės Armonavičienės, medikamentinio aborto įteisinimo klausimas buvo svarstomas maždaug prieš 10 metų, netgi sudaryta darbo grupė. Tuomet įteisinti šią procedūrą atsisakyta.
„Kiek atsimenu, toks sprendimas buvo priimtas dėl paties vaisto problemų. Dabar tiksliai net nepasakysiu – regis, vaistas neturėjo tam tikrų indikacijų. Po šios darbo grupės išvados daugiau klausimų ir nekilo. Dabar remiamasi ministro įsakymu, reglamentuojančiu nėštumo nutraukimo tvarką operaciniu būdu, ir kol kas medikamentinio nėštumo klausimu nebuvo diskutuota“, - teigė pašnekovė.
Paklausta, gal taip yra todėl, kad Lietuvoje apskritai sprendžiamas klausimas būti ar nebūti abortui, specialistė neatmetė tokios galimybės. Vis dėlto ji nemananti, kad įteisinus medikamentinį abortą, ši procedūra taptų saugesnė.
„Sunku pasakyti, ar moterys iš tiesų naudotųsi mediko priežiūros galimybe, kai šį abortą gali pasidaryti pačios. Juolab kad komplikacijų gali ir nebūti. Žinant mūsų lietuvišką mentalitetą, vargu, ar moterys prašytų šiai procedūrai medikų pagalbos. Paprastai pas gydytoją einama tik tuo atveju, kai jau būna prastai ir nėra kitos išeities“, - svarstė A. Armonavičienė.
