Neatmetama ir prieš dešimtmetį nemažai panikos sukėlusi kempinligės forma, kuria užsikrečiama suvalgius jautienos mėsos.
Ar grėsmė reali?
„Iš tiesų buvo gauti du pranešimai apie įtarimus dėl kempinligės, tačiau apie vieną žmogų praktiškai nieko nežinome, galbūt šis įtarimas netrukus bus atšauktas“, - DELFI teigė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.
Pasak jos, šis tyrimas yra sudėtingas, todėl duomenys siunčiami į Švedijos laboratoriją, o patvirtinimas gali būti gautas tik po trijų mėnesių. Tačiau pašnekovė patikino, kad tikrai nereikėtų bijoti valgyti jautienos.
„Inkubacinis šios ligos periodas yra labai ilgas, jis gali trukti iki 30 metų. Be to, kempinligė tokia liga, kad 95 proc. atvejų nėra aiški jos priežastis, keli procentai atvejų, kai paveldima genetiškai. Naujoji kempingės forma, vadinamoji Jakobo liga, kai užsikrečiama per maistą, t. y. per jautieną, 1996 m. buvo nustatyta Anglijoje. Tuomet susirgo 10 žmonių. Šią ligą sukelia mikrobai, kurie atsparūs karščiui, taigi nėra jokios galimybės jų sunaikinti. Tačiau tai ypatingai reta liga. Pasaulyje iki šių dienų ja susirgę tik apie tūkstantį žmonių“, - sakė specialistė.
G. Aleksienės teigimu, kempinligė pasireiškia kaip smegenų encefalitas. Tačiau pastarasis gali būti labai įvairių formų – virusinis, bakterinis ir pan.
„Mano žiniomis, pacientė buvo labai pagyvenusi moteris, kuriai pasireiškė demencija. Galbūt medikams pagal simptomatiką kilo kažkokių įtarimų. Tarkime, buvo atmestas virusinis encefalitas ir pradėta svarstyti, koks jis dar galėtų būti. Kai nepavyksta nustatyti ligos, diagnozės ieškoma atmetinėjant kitas ligas. Beje, šiuo atveju gali būti ne naujoji Jakobo liga, o klasikinė kempinligė, kurios priežastis, kaip minėjau, dažniausiai neaiški. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad organų ir kraujo donorais negali būti žmonės, jeigu jų giminėje kas nors sirgo kempinlige, kadangi liga perduodama genetiškai. Tačiau nustatoma ji sunkiai, iš esmės – tik po mirties“, - svarstė specialistė.
VVSC ir anksčiau yra gavęs pranešimų apie įtarimus dėl kempinligės, tačiau pašnekovė teigė neatsimenanti, kad bent vienas jų pasitvirtintų.
Pasak Santariškių klinikų atstovų, kalbėti apie kempinligės diagnozę dar labai anksti. Esant neaiškiai mirties priežasčiai ar kilus vienokiems ar kitokiems įtarimams, pagal įstaigoje patvirtintą reglamentuotą tvarką imamasi visų saugos priemonių – t. y. atliekami tyrimai, kurių dėka diagnozė patvirtinama arba atmetama.
Sutrinka orientacija ir atmintis
Kempinlige dažniausiai užsikrečia galvijai, šeriami užkrėstu pašaru, pagamintu iš kitų gyvulių mėsos ir kaulų, pavyzdžiui, kaulų miltais. Viena svarbiausių galvijų kempinligės epidemijos atsiradimo priežasčių – galvijams skirti pašarai, į kurių sudėtį įeina užkrėstų gyvūnų audinių dalys, pvz., kaulų miltai, per kuriuos, kaip manoma, ir išplito galvijų kempinligė.
Lietuvoje uždrausta vartoti importuotus ir čia pagamintus mėsos miltus, kraujo miltus, mėsos ir kaulų miltus, kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra galvijų smegenų, tačiau, kaip pastebi specialistai, kempinlige galima užsikrėsti ir ne nuo segančių gyvulių mėsos, bet ir vartojant kai kuriuos vaistus ar kosmetikos produktus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai garantuoja, kad Lietuvoje parduodama galvijų mėsa yra saugi.
Žmogus, suvalgęs sirgusio gyvulio mėsos, gali susirgti Kroicfeldo-Jakobo liga, kuriai būdingas staigus smegenų nykimas. Ši liga nepagydoma. Paprastai žmogus miršta praėjus 6 mėnesiams po būdingų simptomų (orientacijos sutrikimas, atminties praradimas, raumenų spazmai, kūno svorio mažėjimas) pasireiškimo.
Kempinlige susirgimas vadinamas todėl, kad užkratas naikina nervinį audinį ir jis išretėja. Smegenys tampa panašios į kempinę. Kempinlige užsikrėtusiuose organizmuose pakinta tam tikrų save replikuojančių baltymų struktūra. Jie ir pradeda ardyti nervų ląsteles, kurios greitai žūva. Tačiau, kaip jau minėta, kempinlige galima susirgti ir be užkrato. Kai kuriais atvejais ligą lemia paveldimumas: nepakankamai išsivystę galvos smegenų nerviniai audiniai, tam tikros vaisiaus ligos ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, susiję su kitų ligų poveikiu ar atsiradę po galvos traumų.
Pagrindiniai šios ligos simptomai – smegenų nepakankamumas, pasireiškiantis orientacijos sutrikimais ir atminties praradimu, nenormaliu elgesiu, sutrikusia motorika, raumenų spazmais, kūno svorio mažėjimu. Liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms.
