„Tenka ir į Šiaulius, ir į Panevėžį, ir į Kuršėnus registruotis pas specialistą, jeigu reikia. Tenka ir mėnesį, ir du laukti, arba visai nėra specialisto“, – LNK žinioms pasakojo viena sutikta pakruojiškė.
Kita prisipažino, kad gydytis važiuoja ir į Šiaulius, ir į Klaipėdą, ir į Joniškį – visur, kur tik gali, nes Pakruojyje sunku patekti pas specialistus.
Pakruojo savivaldybė jau nusprendė: mieste steigs sveikatos centrą. Ministerija sako, kad įkūrus tokį centrą gyventojus aptarnaus daugiau medikų. Taip pat esą mažės ir eilės pas juos.
Tačiau Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris sakė: „Dokumentuose rašo, kad taip turėtų būti, bet realybėje aš nematau, kur gauti daugiau gydytojų ir daugiau paslaugų. Kiek mes jų dabar teikiame, tiek teiksime ir toliau. Mes neturime nei galimybių, nei didelių srautų pacientų, kuriems jos būtų labai reikalingos“.
Savivaldybė galės pasirinkti, kaip jos sveikatos centras veiks: ar vietos poliklinika ir ligoninė galės skolinti viena kitai medikus, ar visi dirbs po vienu stogu.
„Tai būtų pirminės sveikatos priežiūros centras ir savivaldybės ligoninė. Galėtų veikti struktūriškai po vienu stogu, kad pacientui nereikėtų kreiptis į dvi įstaigas, galėtų kreiptis į vieną“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Vadinamasis bendradarbiavimas tarp gydymo įstaigų medikams kelia nerimą.
„Toks centro įkūrimas nepašalina esminių problemų, kurios šiandien krečia sveikatos apsaugos sistemą. Tai yra trūkumas pačių medikų, labai trūks slaugytojų ir nematome jokių sprendimo būdų šita kryptimi“, – komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Pagrindinis pokyčių tikslas – užtikrinti, kad rajonų gyventojams nebereikėtų važiuoti gydytis tik į didmiesčius.
„To pasiekti galima tik bendradarbiaujant tarp įstaigų, kurios dirba tose savivaldybėse: tiek viešų, tiek privačių“, – paaiškino O. Vitkūnienė.
Tačiau ir savivaldybės, ir medikai abejoja, kad atsiras daug privačių klinikų, kurios norės jungtis prie sveikatos centrų.
„Privatininkai skaičiuoja ir nemoka dirbti tomis sąlygomis, kuriomis dirba viešasis sektorius, kai yra nuolatinis trūkumas, skolos“, – pastebėjo A. Gerliakienė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis sakė: „Yra pateiktas sutarties projektas, kuris yra iš SAM. Jis tikrai riboja vienus ar kitus privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus. Natūralu, kad dalis sveikatos priežiūros įstaigų nesutiks“.
Pakruojo ligoninės direktorius sako, kad ministerija klysta, manydama, jog savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus atsiras daugiau specialistų.
„Ar yra centras, ar nėra, mes taip pat specialisto ieškome ir norime, kad jis atsirastų“, – sakė V. Sudaris.
Sveikatos specialistų į regionų sveikatos centrus bus bandoma pritraukti pinigais.
„Kita įgyvendinama priemonė yra specialistų pritraukimo, kuriai skiriama 14 mln. eurų, kad kiekviena savivaldybė galėtų pritraukti darbuotoją, specialistą į tuos rajonus“, – kalbėjo O. Vitkūnienė.
Tačiau A. Gerliakienė buvo skeptiška: „Tam, kad pritrauktumei, reikia turėti žmonių. Jeigu žmonių nėra, tai ką ir kur tu pritrauksi? Kaip sprendžiamas šitas klausimas? Jis nesprendžiamas, nes algos nėra didinamos, sąlygos nėra gerinamos, priemonės nėra suteikiamos“.
Ministerija nori, kad sveikatos centruose būtų suteikiama bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų.
„Yra tokių savivaldybių, kurios teikia tik 5 proc. paslaugų. Situacija yra visiškai skirtinga ir čia, manau, reikėtų šiek tiek lankstesnių sprendimo variantų, nes tokiose mažose savivaldybėse, kaip, pvz., Neringa, Rietavas, Pagėgiai, Kalvarija pakankamai sudėtingai gali išsilaikyti tokie dariniai“. – sakė A. Klišonis.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Alma Astafjeva sakė: „Šeimos gydytojų bendruomenė su nerimu laukia šito sveikatos centrų įkūrimo. Dar pernai ir akademinė bendruomenė, ir Šeimos gydytojų profesinė sąjunga išsakėme daug pastabų dėl pirminės priežiūros jungimo su ligoninėmis“.
Sveikatos centrų įkūrimui iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų numatyta skirti per 150 mln. eurų.
Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia:
