Lietuva kol kas sunkiai pritraukia netgi SPA paslaugas mėgstančius vokiečius, o rusai ir baltarusiai turi problemų su vizomis. Taip pro šalį praplaukia milijardai litų, galėję papildyti valstybės biudžetą.
SPA paslaugas teigia, kas įsigeidžia
Seimo Sveikatos reikalų komitete užvirusios diskusijos, kaip vangiai skatinamą sveikatos turizmą pažadinti iš letargo miego, išvada liūdna: Lietuva turi puikias sąlygas pritraukti užsienio sveikatos turistus, kurie gerokai papildytų šalies biudžetą, tačiau šia aukso gysla neįmanoma pasinaudoti dėl nesutvarkytos teisinės bazės.
Anot Nacionalinės kurortų asociacijos atsakingosios sekretorės Jurgitos Kazlauskienės, Lietuva galėtų tapti patrauklia sveikatos turizmo šalimi pirmiausiai dėl gero kainos ir kokybės santykio. Kainomis mes galėtume konkuruoti su besivystančiomis valstybėmis, o aptarnavimo kokybe ir higienos supratimu – su išsivysčiusiomis Vakarų šalimis. Pagaliau atvykti į Lietuvą europiečiams daug arčiau nei nuvykti į Aziją, o tai labai svarbu, kai ruošiamasi rimtoms operacijoms.
Prioritetinės sveikatos turizmo sritys, anot pranešėjos, galėtų tapti odontologijos paslaugos, plastinė chirurgija, kelio ir klubo sąnarių keitimo operacijos, akių chirurgija, inkstų transplantacijos, širdies operacijos, diagnostikos tyrimai ir nevaisingumo gydymas. Tiesa, šioje srityje kol kas mus nukonkuruoja Latvija, į kurią pinigus veža ir lietuvės.
J. Kazlauskienė pastebi, kad operacijai žmogus dažnai atvyksta su giminaičiais, kurie užsisako viešbutį, o po operacijos, kai vyksta reabilitacija, žmogus naudojasi laisvalaikio pasaugomis. Taigi ekonominė nauda yra keleriopa.
Kita sritis, kurioje Lietuva galėtų „perspjauti“ savo kaimynes ir netgi konkuruoti su garsiaisiais Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos kurortais, yra sveikatingumo sektorius, apimantis kurortinį gydymą ir SPA procedūras.
Anot pranešėjos, kurortinis gydymas jau pakankamai gerai reglamentuotas, tačiau su SPA kyla nemažų problemų. Šios paslaugos nėra apibrėžtos, nėra reglamentuotų reikalavimų jų kokybei ir personalo kvalifikacijai, nenumatyta personalo atsakomybė, o tai turi neigiamo poveikio sveikatos turizmui.
„Sveikatingumo, grožio, SPA, sveikos mitybos, fitneso sektorius per pastaruosius ketverius metus tapo labai populiarus. Bėda ta, kad jis nereglamentuotas, o tai sukelia nepatikimumo įspūdį. Šiuo metu dirbama su vandeniu ir purvu, sertifikatai kuriam išduoti dar sovietmečiu, o juk turime lygiuotis į ES direktyvas. Taip susidarė absurdiška situacija – žodį SPA dabar vartoja, kas nori ir kur nori. Reikia aiškumo rinkoje – kokios paslaugos žmogus gali tikėtis. Dabar teko matyti netgi automobilių SPA saloną. Europoje šis žodis taip nenuvalkiotas. SPA paslaugų reglamentavimas gal ir sugriežtintų rinką, bet priverstų pasitempti įstaigas, norinčias vadintis SPA centrais“, - įsitikinusi J. Kazlauskienė.
Sugriežtinus reikalavimus, nebus, kur važiuoti?
Su nuostata, kad sveikatos turizmo sąvoką būtina apibrėžti įstatymais, sutinka ir Lietuvos SPA asociacijos prezidentas Lukas Mackevičius. „Dirbdami su turistais iš Vokietijos, Norvegijos, net Rusijos, mes turime atsivežti purvą, nes vietinis nėra pripažįstamas kaip gydomasis. Vokiečiai teigia, kad mes užsiimame šarlatanizmu. Kita problema – masažuotojai. Užtenka dviejų savaičių kursų, kad jis įgautų „kvalifikaciją“. Žmonės, teikiantys šias paslaugas, neturi atsakomybės. Taigi jei norime konkuruoti su garsiais kurortais, turime sutvarkyti įstatyminę bazę“, - įsitikinęs pranešėjas.
Tai svarbu dar dėl vienos priežasties. Jei norime į profilaktinio sveikatingumo sritį pritraukti užsienio valstybių biudžeto pinigus, tai yra tikėtis, kad sveikatos turistams paslaugas mūsų šalyje apmokės jų valstybės, turi būti aiškūs standartai, kokias paslaugas jie gauna.
Kaip patvirtino Turizmo departamento atstovė Lidija Bajarūnienė, vokiečiai iš tiesų abejoja mūsų gydyklomis, nes jie nori matyti ant sienos sertifikatą su jį patvirtinančiu atspaudu, koks vanduo jiems pilamas, kokia jo sudėtis. Todėl jie važiuoja į Čekiją ir Lenkiją.
Tačiau pasigirdo ir oponuojančių nuomonių – esą įvedus reglamentą, 95 proc. SPA centrų tiesiog užsidarytų, o tai neprisidėtų prie sveikatos turizmo plėtros.
Druskininkų „Eglės“ sanatorijos direktorius Romualdas Domarkas kalbas apie paslaugų reglamentavimą taip pat vertina skeptiškai. „Kiek dirbu, palaikymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos nesulaukiau, todėl prašau netrukdyti mums dirbti – nereikalaukite sterilaus purvo. Jo nėra visame pasaulyje. Šiuo metu iš ligonių kasų gauname tik 20 proc. finansavimo. Visus kitus pinigus užsidirbame patys. Mūsų purvas ir mineralinis vanduo seniausiai ištirtas – ir šių tyrimų rezultatai yra. Tai gal reikia juos paskelbti, užuot dairiusius į ES direktyvas. Gal mes protingesni, jei europiečiai nuo mūsų kopijuoja procedūras“, - teigė sanatorijos vadovas.
Anot A. Matulo, sterilaus purvo gal ir nereikia, tačiau taip pat neturėtų jis būti toks, kokį parlamentaras savo akimis matęs „Likėnuose“ - karveliai jame turškiasi ir savo reikalus atlieka, o vėliau žmonės guli.
Vietoj 100 mlrd. pasiimame tik centus
Privačių medicinos įstaigų asociacijos prezidento Laimučio Paškevičiaus teigimu, nė viena šalis nėra išvysčiusi sveikatos turizmo be valstybės pagalbos. Sveikatos turizmą prioritetine turizmo sritimi jau paskelbė per 50 pasaulio valstybių.
„Apie šimtą milijardų litų plaukioja, o Lietuva sugeba pasiimti tik centus, - įsitikinęs medikas. - Pagrindinės lėšos gaunamos iš medicinos turizmo, ne iš sveikatinimo paslaugų. Tuo tarpu didelis Lietuvos pranašumas, kad dar nepamiršome rusų kalbos ir intensyviai mokomės anglų, todėl esame patrauklūs abiem rinkoms“.
Anot jo, šiuo metu apie milijoną JAV gyventojų vyksta operacijoms ir kitoms gydymo paslaugos į užsienį. Po reformos, kai sveikatos draudimą gaus dar 47 mln. amerikiečių, šis skaičius gali išaugti iki 9 mln., o 2017 m. - iki 15 mln., kadangi eilės medicinos paslaugoms jų šalyje dar labiau pailgės. Planuojama, kad pajamos iš medicinos turizmo 2012 m. pasaulyje sieks 100 mlrd. dolerių.
Tačiau specialistai pastebi, kad lazda turi du gaus. Jei Lietuva įsileis į savo sveikatos įstaigas užsienio piliečius, specialistų gali pritrūkti vietiniams gyventojams, nes kai kurių profesijų medikų, pavyzdžiui, kelio klubo sąnario keitimo, skaičius ir šiandien šalyje ribotas, operacijos tenka laukti kelis metus.
