Viena vertus, džiugu, kad kaimynų gydytojų vidutinis mėnesio atlyginimas augs nuo 859 eurų šiemet iki 1547 eurų kitąmet, kita vertus, ką jie – tokia pati maža valstybė – sugebėjo, ko vis nepavyksta mums?

Prieš keletą dienų garsus plastinės chirurgijos specialistas Darius Jauniškis feisbuke pasiūlė idėją – norint tokių pačių radikalių pokyčių, metas imtis atitinkamų priemonių, kurios suveikė ir Latvijoje, – išeiti į gatves ir streikuoti. Štai dar liepą šimtai Latvijos šeimos gydytojų pradėjo neribotos trukmės streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų ir protestuodami prieš, anot jų, ydingą sveikatos apsaugos reformą.

Apie tai bylojantis piktos retorikos lietuvio įrašas taip pat sulaukė daug pritarimo – tūkstančiai paspaudimų „mėgstu“, pasidalinimai ir revoliucionieriški komentarai.

„Seimas svarsto, kad dalį PSDF rezervo skirs medikų atlyginimams didinti. Kada? Nuo 2018 m. vasaros. Kiek? 400 eurų. Ir tai yra dar šakėmis ant vandens rašyta. Gal padidins kokiais 100 eurų ir skalambys politikieriai: „Štai, kaip mes medikus mylim!“ Ir vėl skambės populistiniai šūkiai, o mes, gydytojai, kaip išdegę akis bėgsim į priėmimo skyrių ir gelbėsim jų gyvybes, nes kas nors paskambins ir paprašys arba įsakys. Gal užteks žemintis, gal laikas imtis drastiškesnių priemonių, pavyzdžiui, streiko! Staiga Lietuvoje nelieka planinės pagalbos, o tik būtinoji. Užsikemša Santaros ir Kauno klinikų priėmimo skyriai ir Seimas sušaukia neeilinę sesiją!“ – rašo D. Jauniškis.

Medikas primena, kad mes jau 27 metus esame nepriklausomi, pirmieji palikome Sovietų Sąjungą, tačiau pagal medikų atlyginimus su Estija arba Latvija negalime nė iš tolo lygintis.

„Mano specialybės ką tik rezidentūrą baigęs estas gauna į rankas 3000 eurų, su mano patirtimi – 5000 eurų, o latvis plastinės chirurgijos specialistas – 7000 eurų. Ir jau seniai. Aš su savo 13 metų trukusiomis studijomis ir 15 metų gydytojo stažu bei 2 licencijomis valstybinėje špitolėje už etatą gaunu apie 1000 eurų (primenu, kad ką tik baigęs traumatologijos ortopedijos rezidentūrą gydytojas arba duobkasys Panevėžyje gauna 1500 eurų). Atlyginimą, pasirodo, reikia kelti ne šimtais eurų, o KARTAIS! Ir ne 2–3, o 5–7 kartus! Ir ne kažkada, o DABAR!“ – tęsia jis.

Kaip tokią algą išsikovojo latviai?

„Vieną dieną visi Latvijos plastinės chirurgijos specialistai parašė pareiškimus apie atleidimą iš darbo (nebeliko Latvijoje, kas galūnes prisiuvinėja), įkūrė UAB ir pasiūlė valstybei pirkti iš jų paslaugas už tą kainą, kiek jos tikrai vertos. Vienas niuansas – jie buvo vienintelė šalyje gydymo įstaiga, teikianti tokias paslaugas. Latvijos politikieriai pastenėjo, pasiderėjo ir nusprendė mokėti gydytojams pagal nuopelnus. Ir dabar nereikia latviams chirurgams keliaklupsčiauti prieš farmacines kompanijas, kad jos susimylėtų į kokią konferencijėlę Italijoj ar Vokietijoj nuvežti, važinėja į kelių mėnesių ar metų stažuotes į Ameriką ir Singapūrą. Nepykit, kolegos, esam ubagai ir mąstom ne kaip laisvi žmonės. O iš mūsų tyčiojasi, ant kabinetų durų priklijuodami lipdukų, prispausdintų už mūsų sumokėtus mokesčius, kad šypsena – geriausia dovana. Estai irgi klijavo lipdukus ir varė per TV socialinę reklamą, kad nebereikia nešti gydytojams dovanų ir vokelių, bet tik po to, kai pakėlė atlyginimus. Pas mus viskas ne iš to galo pradedama. Aš tikiu, kad kai į politiką ateis jauni, ne sovietiškai, o europietiškai mąstantys žmonės, tai ir mūsų darbą pradės vertinti ir gerbti“, – reziumavo gydytojas.

60 proc. didesnis biudžetas – misija vargiai įmanoma

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta sulaukiantis daug klausimų dėl medikų algų ir ragina neabejoti, kad šių specialistų atlyginimai didės ir toliau. Tačiau reikia susitaikyti – ne tiek, kiek latviams.

„Neabejotinai medikų atlyginimai kils ir toliau. Manau, kad priežasčių nebūtina aiškinti, kodėl jie turi didėti. Nuolat ieškoma galimybių, kaip tai padaryti. Planuojama nuo kitų metų liepos sudaryti galimybes dar kartą didinti medikų darbo užmokestį. Paskutinį kartą Lietuvoje gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis buvo didinamas vidutiniškai 8 proc. prieš 3 mėnesius – liepos pradžioje ir tiek pat – pernai.

Jau yra sutarta, kad didžiąją dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų, t. y. ne mažiau kaip 50 proc., kitais metais skirti reikėtų būtent medikų algoms didinti. Kiek konkrečiai jos kils kitais metais, dar sudėtinga pasakyti.

Pirmiausia, šiuo metu PSDF biudžeto rezervas yra prognostinis, tad priklausys nuo to, koks jis iš tikrųjų bus, t. y. nuo realių skaičių. Antra, kaip PSDF biudžeto rezervo lėšas tikslingiausia būtų panaudoti, spręs ekspertai, taip pat – ir medikų organizacijų atstovai. Tuo tikslu jau sudaryta darbo grupė SAM, kuri pateiks konkrečius pasiūlymus, kiek ir kaip turėtų būti didinami atlyginimai, kokios naujos gydymo paslaugos turėtų būti pradėtos kompensuoti (šiuo metu daugiau kaip 40 paslaugų laukia eilėje, kol bus pradėtos kompensuoti), kokių įkainius didinti“, – sakė A. Veryga.

Ministras pabrėžė, kad labai svarbu visais šiais klausimais rasti kuo platesnį sutarimą, tad šioje darbo grupėje dalyvaus ne tik SAM, VLK ir kitų institucijų atstovai, bet ir medikų, pacientų organizacijų atstovai.

„Jie yra labai svarbūs partneriai, irgi žino realią finansinę situaciją – neabejotinai padės rasti geriausius sprendimus, kaip panaudoti didėjantį finansavimą sveikatos apsaugos srityje. Esu tikras, kad visi rasime visoms pusėms priimtinų sprendimų.

Be to, svarbu suprasti ir tai, kad PSDF biudžeto galimybės, deja, yra ribotos. Norint Lietuvoje padidinti medicinos darbuotojų atlyginimus tiek pat, kiek planuojama kaimyninėje Latvijoje, – vidutiniškai 80 proc. – Lietuvos PSDF biudžetui reikėtų papildomai turėti apie 760 mln. eurų. Kaip žinia, 2018 metų PSDF biudžetas didėja 11 proc. (173 mln. eurų), taigi, norint didinti atlyginimus 80 proc., PSDF biudžetas turėtų didėti ne 11 proc., o beveik 60 proc. ir sudaryti ne 1,7 mlrd. eurų, o 2,5 mlrd. eurų“, – paaiškino A. Veryga.

Kalbų nebeužtinka, norisi veiksmų

Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė Simona Stankevičiūtė DELFI aiškino, kad dabartinė medicinos sektoriaus darbuotojų algų situacija menkai skiriasi nuo buvusios Latvijoje ar iki šiol esančios Lenkijoje. Mūsų šalyje privalo įvykti pokyčių, antraip nebeturėsime profesionalų, kurie rūpintųsi mūsų sveikata.

„Ar mums reikia streiko? Prieš atsakydami, norime sužinoti, ką galvoja valstybę valdantys asmenys. Jie mums turi įrodyti, kad yra pakankamai sąmoningi ir sugebės artimiausiu metu pagerinti medicinos darbuotojų darbo sąlygas be tokių drastiškų priemonių, kokių turėjo imtis kolegos iš kaimyninių šalių. Tiek JGA, tiek LGS bei kitos sveikatos specialistams atstovaujančios organizacijos dalyvauja darbo grupėje, kuri spręs, kaip elgtis su turimu pertekliniu PSDF. Minėtoje darbo grupėje yra priimta vertybinė pozicija, kad šiuo metu medicinos darbuotojų atlyginimų kėlimas yra sveikatos sektoriaus prioritetas. Todėl bent kol kas turime pagrindo tikėti, kad šis sprendimas bus įgyvendintas“, – vylėsi pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad svarbiausia tai, jog Lietuvoje pagaliau turėtume viziją šiuo klausimu.

„Tai neturi būti konkretus skaičius, kalbame apie tai, kad medicinos darbuotojo atlyginimas turi sietis su vidutiniu šalies atlygiu. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo alga – trys vidutiniai atlyginimai. Tokios vizijos turėjimas suteiktų aiškumo visai medicinos bendruomenei: žinotume, ko galime tikėtis, o politikai turėtų pareigą jos siekti.

Kad orūs sveikatos sektoriaus darbotojų atlyginimai taptų realybe, vien teigiamo PSDF biudžeto nepakaks. Šiuo metu, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis, bendras nuo BVP skiriamas procentas sveikatos priežiūrai yra 6,5 %, tačiau iš jų valstybė skiria tik 4,2 %. Europos vidurkis – 7,9 % valstybės skiriamų lėšų. Pirmas žingsnis, kurį reikia padaryti Lietuvos valstybei, – įgyvendinti Konstitucinio teismo sprendimą ir visiškai vykdyti įsipareigojimą sumokėti PSDF įmokas už savo draudžiamus asmenis. Tokių žmonių Lietuvoje yra daugiau nei pusantro milijono, o valstybė sumoka kiek mažiau nei pusę PSDF įmokos sumos, kurią turėtų gauti šis biudžetas. Vadinasi, valstybės nesugebėjimą vykdyti savo įsipareigojimų „kompensuoja“ sveikatos specialistai, gaudami neproporcingai mažus atlygius“, – įsitikinusi JGA atstovė.

S. Stankevičiūtė tęsė, kad JGA ir toliau sieks nulinio korupcijos toleravimo sveikatos sistemoje, stengsis, kad atsirastų kuo daugiau vadybos ir gerosios valdysenos principų. Tačiau iš sveikatos priežiūros įstaigų administracijų bei valdžios atstovų taip pat norima konkrečių rezultatų – tik taip įmanomas abipusis bendradarbiavimas, išvengiant kraštutinių veiksmų.

„Taip pat negalime pamiršti, kad visai neseniai gydytojams ir slaugytojams alga buvo didinta jau du kartus. Didinimas nebuvo itin reikšmingas, tačiau net ir šis teigiamas žingsnis nepasiekė gydytojų rezidentų. Jų algos nepadidėjo nei truputį. Suprantame, kad pradėdami dirbti gydytojais priimame Hipokrato priesaiką, tačiau norime jausti, kad rūpime valstybei ne tik kalbomis, bet ir konkrečiais darbais“, - reziumavo ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (376)