Išsivystyti vėžiui kartais užtenka ir kelių mėnesių
Kaip laidoje pasakojo gydytojas, odos vėžys yra kelių tipų. Dažniausias, kurį vien Santaros klinikose gydytojai dermatologai kasdien randa kelis ar keliolika kartų, yra bazinių ląstelių karcinoma. Šis navikas išgydomas lengviausiai, nes jis turi mažą riziką plisti į kitas vietas. Problema ta, kad tokie navikai dažnai randami ant veido, prie nosies, aplink akis, tad po operacijos atkurti odos vientisumą labai sunku.
Antras pagal dažnumą odos vėžys yra plokščiųjų ląstelių karcinoma. Ši liga yra pavojingesnė, turi didesnę metastazavimo tikimybę, bet 5 metų išgyvenamumas tokių pacientų beveik visada viršija 90 proc.
Trečias tipas – melanoma. Tai pats agresyviausias ir didžiausią mirtingumą turintis odos vėžys.
„Odos vėžys pasaulyje laikomas pačiu dažniausiu onkologiniu susirgimu. Jei odos vėžys yra ne melanoma, tai neretai jis net neįtraukiamas į statistiką dėl savo labai didelio pasireiškimo dažnio. Yra paskaičiuota, kad eiliniam baltaodžiui per gyvenimą susirgti odos vėžiu rizika yra apie 30 proc. Eiliniam australui, kuris gyvena labai saulėtoje aplinkoje, rizika susirgti yra net apie 70 proc.“, – sakė T. Raudonis.
Laidoje gydytojo buvo paklausta, ar per vieną vasarą gali išsivystyti odos vėžys.
„Gali būti labai įvairiai. Dažniausiai matome, kad odos navikas pradeda augti palaipsniui. Tipinė situacija, kad vidutinio amžiaus moteris ar vyras ant savo odos pamato žaizdelę, ji lėtai gyja, užsideda šašas, jį krapštant vėl kraujuoja. Toks procesas gali tęstis net ir kelerius metus. Iki tol, kol žmogus nueina pasitikrinti pas gydytojus. Tokį vaizdą dažniausiai matome su karcinoma“, – sakė T. Raudonis.
Tuo metu apie melanoma praneša pakitęs apgamas, kuris pradeda keisti savo formą, kraštus, iškilimą, dydį. Tai gali trukti vos kelis mėnesius, o kai kuriems – dešimtmečius.
Vasarą odos vėžys labiau pastebimas ir dėl to, kad dėvime mažiau drabužių, dažniau apžiūrime odą. Visgi, pasak gydytojo, reikėtų išugdyti įprotį savo odą apžiūrėti reguliariai, bent kartą per mėnesį, ne tik vasarą.
Sau įtartinus darinius rekomenduojama nusifotografuoti pridėjus centro monetą, kad po kurio laiko būtų galima palyginti bei parodyti gydytojui.
„Po vasaros tikrai matome didesnį pacientų antplūdį. Tačiau dažnai pacientams nerekomenduojame įtartinų darinių operuoti prieš vasarą, nes per ją žmogus dar deginasi, todėl bus galima pastebėti, kaip apgamai pasikeis“, – kalbėjo T. Raudonis.
Vasara odai yra pats pavojingiausias metas, nes kūnas visą laiką atviras UV spinduliams. O šie yra kone tas pats odai, kaip rūkymas plaučiams.
Į kokius apgamus atkreipti dėmesį?
Pasak gydytojo, pacientų yra įvairaus amžiaus, bet didžiausias susirgimų pikas yra 45–70 metų.
Odos vėžys dažniausiai nesukelia skausmo, o jį pastebėti ne visada lengva. Melanomos ir karcinomos simptomai skiriasi – pusė melanomos atvejų išsivysto iš esamų apgamų, kita pusė iš sveikai atrodančios odos.
„Melanoma tipiškai atrodo kaip juoda dėmelė, kuri yra asimetriška, netaisyklingos formos, nelygiais kraštais, galbūt ruda yra kelių atspalvių. Ji yra dažniausiai didesnė nei 6 mm. Ji keičiasi laikui bėgant. Gali būti ir plokščia, ir iškilusi“, – sakė T. Raudonis.
Bazinių ląstelių karcinoma dažniausiai atrodo kaip negyjantis spuogas, negyjanti žaizdelė.
„Kitas požymis, kas galėtų padėti atskirti, tai yra bjauriojo ančiuko simptomas, kai įvertinus viso kūno darinius, vienas yra kitoks nei visi kiti. Tokius irgi reikėtų atvykus parodyti gydytojui dermatologui“, – sakė pašnekovas.
Jei žmogus ant kūno randa įtartinų apgamų arba negyjančių žaizdelių, reikėtų užsiregistruoti gydytojo dermatologo konsultacijai. Tokią apžiūrą gali atlikti bet koks gydytojas dermatologas.
Praplikusiems be kepurių išeiti negalima
Odos vėžį skatina ne tik saulė, bet ir kiti veiksniai. Vienas iš rizikos veiksnių yra šeimoje jau buvę odos vėžio atvejai, nes ši liga turi genetinį polinkį. Kitas rizikos veiksnys – jei ant kūno yra daugiau nei 50 apgamų, nes kuo daugiau apgamų, tuo didesnė tikimybė, kad kažkuris vienas taps piktybiniu. Riziką didina ir vaistai, slopinantys imuninę sistemą.
Įdomu tai, kad praplikę vyrai taip pat turi didelę odos vėžio riziką, nes praplikusiose vietose odos vėžys gali vystytis dar greičiau.
„Ant galvos esantys plaukai apsaugo odą nuo tiesioginių UV spindulių. Praplikę vyrai, kurie nedėvi kepurių, sukelia sau riziką. Todėl reikėtų įprasti jas dėvėti. Vyresniems pacientams, jei jie praplikę, tose vietose matome labai daug pakitimų“, – kalbėjo gydytojas.
Deja, tačiau, pasak gydytojo, sveiko įdegio nėra. Net odos parudavimas rodo, kad oda buvo pažeista saulės spindulių. Savęs nereikėtų pateisinti ir mintimi, kad besideginant bandome gauti vitamino D. Gydytojo teigimu, Lietuvoje per mažai saulėtų dienų, kad galėtume be papildų užsitikrinti reikiamą vitamino D kiekį.
„Buvimas saulėje iki 15 minučių didelio pavojaus nesukelia, tačiau ši sąlyga turėtų būti įvykdyta visus metus kasdien, kad gautume pakankamą vitamino D kiekį. Vienintelė išeitis yra vitamino D papildai“, – kalbėjo gydytojas dermatovenerologas.
SPF kremo tepame per mažai
Norint apsisaugoti nuo neigiamo saulės poveikio, būtinas SPF kremas. Visgi, pasak pašnekovo, dažniausiai jo naudojame tikrai per mažai.
„Jei išvažiuojame į Palangą 4–5 dienoms ir nusiperkate 250 ml SPF kremo pakuotę, 3–4 asmenų šeimai tokia pakuotė turėtų pasibaigti per dvi dienas. Vieno pasitepimo metu turėtų būti sunaudojama bent 30 ml kremo, gera pilna sauja kremo. Jei padengiame ploniau, SPF apsauga mažėja 2 ar 3 kartus. Geriausia rinktis SPF50“, – sakė T. Raudonis ir pridūrė, kad kremas turėtų apsaugoti ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių.
Be to, kremas turėtų apsaugoti ir nuo mėlynos šviesos, tai yra sklindančios nuo telefono, kompiuterio, televizoriaus ekrano, patalpų apšvietimo. SPF kremai turi būti naudojami visus metus, kai kūnas uždengtas drabužiais, kremas turi būti tepamas ant veido.
„Ne taip seniai pasirodė pirmosios publikacijos, kurios parodė, kad net nebūdami lauke ir visą laiką būdami patalpose irgi didiname savo riziką susirgti odos vėžiu“, – sakė T. Raudonis.
