Masačusetso technologijos universiteto Civilinės ir aplinkos inžinerijos fakulteto tyrėjai patikrino 40 didžiausių Jungtinių Valstijų oro uostų ir nustatė, kurie iš jų labiausiai platintų infekcijas, jei jų aptarnaujamuose miestuose kiltų ligos protrūkis.
Mokslininkai atsižvelgė į keleivių maršrutus, oro uostų geografinę padėtį, susisiekimą tarp oro uostų ir net keleivių laukimo laiką. Savo tyrimo rezultataus jie pristatė žurnale „PLoS ONE“.
Netikėta buvo tai, kad oro uosto vieta tyrėjų sąraše nebūtinai priklausė nuo jo dydžio ar užimtumo.
Johno F. Kennedy tarptautinis oro uostas Niujorke bei Los Andželo tarptautinis oro uostas užėmė atitinkamai pirmąją ir antrąją vietas, tačiau trečioji vieta buvo skirta Honolulu tarptautiniam oro uostui, kurio srautai sudaro vos trečdalį J. F. Kennedy oro uosto apimčių.
Mokslininkai teigė, kad taip nutiko dėl Honolulu padėties oro transporto tinkle: šis oro uostas įsikūręs Ramiojo vandenyno saloje, iš kurios driekiasi tolimi ir judrūs maršrutai, užtikrinantys gerą susisiekimą su didmiesčiais.
Nors Hartsfieldo – Jacksono Atlantos tarptautinis oro uostas pirmauja pagal skrydžių skaičių, tyrėjų sąraše jis užėmė tik aštuntą vietą.
Po J. F. Kennedy, Los Andželo ir Honolulu oro uostų sekė San Francisko tarptautinis oro uostas, Niuarko Laisvės tarptautinis oro uostas, Čikagos O`Hare`os tarptautinis oro ustas, Vašingtono Dulleso tarptautinis oro uostas, minėta Atlanta, Majamio tarptautinis oro uostas bei Dalaso/Fort Verto tarptautinis oro uostas.
Pastarojo dešimtmečio visuomenės sveikatos krizės, pavyzdžiui, ūmaus respiracinio sindromo protrūkis 2003 metais ar H1N1 gripo pandemija 2009 metais, parodė, kaip lengvai ligos gali plisti po pasaulį, įskaitant keliones oru.
Mokslinikai tvirtina, kad šis sąrašas gali padėti rasti būdus, kaip sulaikyti infekciją konkrečioje vietoje, taip pat pasitarnauti visuomenės sveikatos pareigūnams, priimant sprendimus dėl gydymo ir skiepijimo ankstyvose ligos plitimo stadijose.
