Ministras sakė, jog Pasvalys jau vienuolikta jo vizitų po šalies rajonų ligonines vieta. Jis minėjo, kad rajono gydymo įstaigos jam paliko gerą įspūdį. Anot garbaus svečio, gražios, jaukios ir tvarkingos patalpos bei atnaujinta medicinos įranga kaimo ambulatorijose ir miesto ligoninėje yra labai svarbu, bet svarbiausia – šiose įstaigose dirbantys ir gerą atmosferą ligoniams sukuriantys medikai.
Tiek ministras, tiek jam antrinęs Seimo narys A.Matulas sakė, jog šiemet sveikatos apsaugai buvo skirta per 4,5 milijardo litų. Deja, ekonominė krizė privertė politikus ir šioje srityje iš minėtos sumos nubraukti 300 milijonų litų. Tai sudarytų kiek daugiau nei 6 proc. planuoto finansavimo. Kai kurias šalies ligonines žadama reorganizuoti naikinant dalį itin nuostolingai dirbančių skyrių, kitose žadama atleisti po keliasdešimt žemiausios grandies medicinos darbuotojų. Pasvalio ligoninės vadovas R.Rastauskas sakė nesiruošiąs taikyti tokių priemonių, juolab kad nei medikų, nei aptarnaujančiojo personalo esą nėra per daug. Jis tikina matąs vieną mažiausiai skausmingą taupymo variantą – keliais procentais sumažinti darbuotojų atlyginimą, nes kitų taupymo resursų nėra.
Parlamentaras A.Matulas ramino medikus primindamas, jog ir aukščiausi valdininkai mažinsis algas, mažinama ir jų armija naikinant nežinia kokias funkcijas atliekančias organizacijas prie ministerijų. Net 25 milijonus pavyktų sutaupyti įvedus ligos ir motinystės įstatymų pataisas. „Sodros“ atlikti tyrimai rodo, kad daug nedarbingumo lapelių išduodama nepagrįstai. Todėl nuspręsta nekompensuoti pirmų trijų ligos dienų. Seimo narys nepritaria ministerijos siūlymui labiau apmokestinti mažmeninę prekybą vaistais. Jo siūlymas prekiauti pirmojo būtinumo nereceptiniais vaistais ir degalinėse, ir kaimo parduotuvėse esą palengvintų žmonių galimybę sulaukti pagalbos. Ne paslaptis, jog privačių vaistinių savininkai ir dabar sulaukia naktinių beldimų į langus prašant pagalbos. Kita vertus, tokia sistema egzistuoja daugelyje Europos šalių, tik Lietuvos įstatymų leidėjai linkę apraizgyti viską įvairiais suvaržymais ir neįgyvendinamais reikalavimais. Tik vis ne ten, kur tikrai reikia.
„Nevykite Dievo į medį, medikų atlyginimai tikrai nėra maži. Kitų metų pabaigoje turėtų prasidėti ekonominis persilaužimas į gerąją pusę, bet iki tol teks pataupyti ir kaip nors išgyventi šį nelengvą laikotarpį. Svarbiausia išlaikyti specifinį pasvalietišką medikų darbo stilių – jautrumą žmonėms. Ne viena gimdyvė iš kitų rajonų sakė vien dėl malonaus aptarnavimo ir jautrumo pacientams atvykusi gimdyti būtent į Pasvalio ligoninę“, – ramino ir gyrė medikus parlamentaras.
Rajonų ligonines uždarinės medikų trūkumas
Nors Seimo narys tiki, kad dėl sveikos gyvensenos propagavimo ir šeimos gydytojų darbo efektyvumo gyventojai taps daug sveikesni, ir juokavo, kad po gero dešimtmečio nebebus ką operuoti, Pasvalio ligoninės vadovas taip optimistiškai dar nenusiteikęs.
„Realybė, deja, kitokia. Džiugina, kad didėja naujagimių skaičius, bet traumų nė kiek ne mažiau, o operacijų skaičius netgi didėja. Apie akušerijos ir chirurgijos skyrių uždarymą kalbėti gerokai per anksti. Aš matau kitą pavojų – ateityje nebebus kas gydo ir kas operuoja, jei nesikeis ministerijos požiūris į rajonų ligoninių aprūpinimą šios srities specialistais. Rajonų ligoninėse išgydoma apie 60 proc. ligonių. Patekti į apskrities ligonines pacientams sudėtinga, o jei ten ir nuvežame, netrukus liepiama atsiimti. Pasvalio gydytojų amžiaus vidurkis – 53 metai. Tai, kad Kupiškio ir Pakruojo ligoninėse uždaryti kai kurie skyriai – tai nėra tas pavyzdys, į kurį reikėtų lygiuotis. Reikia galvoti, kaip pritraukti jaunus medikus į rajonų ligonines ir palikti sveikatos apsaugą kuo arčiau pacientų. Ministerija dėl to galvos sau nesuka ir jokio rūpesčio šiuo klausimu nejaučia“, – priekaištavo vyr. gydytojas R.Rastauskas.
Ligoninės vadovas minėjo, jog Vilniaus universitetas teigiamai žiūri į rezidentų bazių kūrimą rajonų ligoninėse. Šios bazės – chirurgijos, reanimacijos, vidaus ligų, akušerijos ginekologijos srityse. Kauno universitetas iškėlė tokius reikalavimus, kurie neperžengiami net apskrities ligoninėms. Vyr. gydytojo manymu, jei valstybė finansuoja medikų studijas, tai šie baigę mokslus bent kelis metus privalėtų atidirbti savo šalyje, o ne išlėkti į užsienį.
Ministras sakė abejojąs, ar priverstinis jaunų medikų nukreipimas dirbti į rajonų ligonines duotų teigiamų rezultatų. Jis geresnių poslinkių tikisi iš aukštojo mokslo sistemos reformos ir daugiau vilčių deda į „paskolinę“ studentų kartą. Tik čia iškyla kitas klausimas: ar ta „paskolinė“ medikų karta, už studijas paklojusi dešimtis tūkstančių litų, liks dirbti šalyje, jei dirbdama užsienyje skolą už studijas grąžins kur kas greičiau ir pati padoriai gyvens.
Mokestis už vizitą pas gydytoją
Vaškų ambulatorijos šeimos gydytojas Rimantas Pakėnas iškėlė klausimą dėl pernelyg didelio popierizmo. Gydytojui tenka užpildyti tiek įvairiausių blankų, nustatyti kam ir kokio dydžio kompensaciją taikyti vaistams ir pan., kad mediko darbas tampa labiau panašus į socialinio darbuotojo. Klausta ir dėl galimybės privatizuoti sveikatos priežiūros įstaigas. Diskutuota, ar ne tikslingiau būtų suvienodinti medicinos paslaugų finansavimą iš ligonių kasų tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose. Ypač daug problemų šiuo klausimu įžvelgiama stomatologijoje.
Mąstoma, kaip pažaboti farmacijos kompanijų atstovų brovimąsi į gydytojų kabinetus. Svarstoma, ar nederėtų jiems įvesti tam tikrą mokestį ir pas medikus agitacijai leisti tik vyr. gydytojo pavedimu. Užsiminta ir apie galimybę įvesti paciento registracijos mokestį (pvz. 5 litų), kad žmonės imtų jausti didesnę atsakomybę už savo sveikatą. Įkainių nustatymą ketinama pavesti savivaldybėms, esą iš arčiau geriau matyti. Kad nesigautų kaip Čekijoje, Vyriausybė mokestį nustatė, o savivaldybės savo nuožiūra nuo jo atleidinėjo. Galiausiai gavosi tik daug sumaišties ir praktiškai jokios naudos.
Investicijoms užkardų nestato
Pasvalio ligoninė yra pateikusi 4,5 milijono litų projektą. Po savaitės kitos turėtų paaiškėti, ar šios investicijos iš ES fondų tikrai pasieks Pasvalį. Ligoninės vadovas R.Rastauskas minėjo, jog apie 1,2 milijono litų ketinama panaudoti kardiologijos programai vykdyti: medicinos įrangai ir patalpų remontui.
Kita dalis skirta ambulatorinės reabilitacijos plėtrai, Dienos chirurgijos paslaugų gerinimui. Tikimasi, jog liks pinigų ir Joniškėlio palaikomojo gydymo bei slaugos skyriaus medicinos įrangai atnaujinti bei stogo remontui. Mat iš valstybės Investicijų programos 1,3 milijono litų Joniškėlio ligoninei jau paskirti, bet visų darbų užbaigimui pritrūktų apie 0,5 milijono litų.