Šią temą nagrinėjome su trimis skirtingais pašnekovais, kurie atsakė, kokiais atvejais diagnozuotas psichikos sutrikimas gali padaryti įtaką profesijai.
Kreiptis dėl pagalbos reikia, bet kai kuriems gali pakenkti
Vienas iš kalbintų pašnekovų, gydytojas psichiatras Jonas Montvidas teigė, kad baimė dėl psichotropinių vaistų yra likusi nuo sovietmečio, o dabar dauguma ribojimų – smarkiai sušvelninti.
„Nuo ankstesnių laikų išlikusi baimė, kad yra kažkokia psichikos sutrikimų įskaita. Tokio dalyko nebėra. Priklausomybės ligų centrai ir psichikos sveikatos centrai turi savo pacientų sąrašus, bet tai nėra įskaita. Nėra taip, kad kažkur matysis, jog esate lankęsis pas psichiatrą, jums nustatė nerimo sutrikimą ir paskyrė antidepresantų“, – kalbėjo gydytojas.
Tačiau yra kelios išimtys, kai tokios diagnozės iš tiesų gali užkirsti kelią karjerai.
„Diagnozė matysis tais atvejais, kai norėsite įsidarbinti į kai kurias valstybės tarnybos vietas, kuriose reikės ginklo, ar užimsite kitas labai atsakingas pareigas – norėsite būti gaisrininkais, policininkais, kareiviais, teisėjais, nes šioms profesijoms reikia psichologinio pasiruošimo“, – sakė gydytojas psichiatras.
Pasak gydytojo, karo tarnyba turi prieigą prie e.sveikatos duomenų, todėl gali matyti, kokios diagnozės buvo nustatytos.
„Tokiais atvejais apsilankymas pas psichiatrą ir vaistų išrašymas tikrai gali sukelti problemų. Visgi tokie ribojimai reikalingi, nes tarnyba yra atsakinga“, – kalbėjo J. Montvidas.
Situacija dvilypė ir nėra vieno atsakymo, ar dabartiniai įstatymai nėra per daug griežti. Viena vertus, profesija, kur reikia ginklo, iš tiesų yra labai atsakinga. Kita vertus, ginklo turėtojai net ir jausdami psichinių ligų simptomus, nesikreipia pagalbos.
„Pavyzdžiui, jei turime kareivį, kuris yra pervargęs, persidirbęs ir jam diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Tada kyla rimtas klausimas, ar kreiptis į psichiatrą, nes jam bus paskirti vaistai. Tokie žmonės susiduria su stipriausia stigma.
90 proc. atvejų apsilankymas pas psichiatrą ir išrašyti vaistai niekaip neapribos karjeros, nes darbdaviai tokių išrašų matyti negali, nebent tai yra jau minėtos profesijos. Verta pasidomėti teisiniu reglamentavimu prieš kreipiantis, jei dirbama tam tikrose tarnybose, bet einame link to, kad reikalavimai vis švelnėja“, – kalbėjo J. Montvidas.
Gydytojas pastebi, kad problema kyla ir dėl bendros stigmos, kuri atskiria turinčius psichikos sutrikimų.
„Kitas aspektas, kuris nepriklauso nuo psichiatro, tai bendra stigma visuomenėje. Esu girdėjęs pavyzdžių, kad kai vadas išgirsta, jog kažkas iš esančių tarnyboje lankėsi pas psichiatrą, pasako, kad „tokių mums nereikia“. Čia pokyčio reikia visuomenėje, kuris neįvyksta taip greitai“, – sakė J. Montvidas.
Pokyčiai kelią skinasi sunkiai
Apie esamus ribojimus gana griežtai pasisakė Seimo narys, pats gydytoju psichiatru dirbęs Linas Slušnys.
„Įrašų dėl vaistų nemato niekas be gydytojo, bet įrašas apie diagnozę kai kuriose profesijose tikrai yra rimta problema. Kaip ją spręsti – aš kol kas nežinau, nes reikėtų iš esmės pakeisti požiūrį. Kai psichiatras parašo, kad žmogus gali veikti, tai turi būti šventa, ir jam turi iškart būti leidžiama vėl dirbti“, – sakė L. Slušnys.
Jis taip pat kritikuoja reikalavimą prieš gaunant leidimą ginklui eiti pas psichiatrą. Mat kaip po vizito pas psichiatrą toliau klostysis žmogaus psichologinė būklė, niekas negali atsakyti, o už išduotą leidimą būtų kaltas gydytojas.
„Dirbau priklausomybės ligų centro vadovu ir gerai prisimenu, kai pas mane ateina medžiotojas, išaiškinu jam taisykles, nes jis turi problemų su alkoholiu, jis pasako „ačiū, viso gero“. Jis toliau geria ir medžioja. Tai mačiau prieš daug metų, dabar reikalavimai jau sumažinti.
Tačiau šiandien aš nejaučiu politinės valios, kad politikai norėtų palengvinti taisykles. Diagnozių įrašymas yra didelis blogis ir tai reikėtų keisti. Kai kam nors nustatomas vėžys, gydytojas geras, nes rado ligą, bet jei žmogui pasakysiu, kad jam depresija ar kitas psichikos sutrikimas, būsiu blogas. Turiu ieškoti švelnesnių diagnozių, tai darydavo daug gydytojų – jei gali nerašyti sunkesnės diagnozės, jos ir nerašai. Kodėl kitame kabinete sėdi onkologai, ginekologai ir jie gali rašyti viską, o psichiatrai ne?“ – klausimą kėlė L. Slušnys.
Išvardijo, kam reikalavimai griežčiausi
Kokie ribojimai dėl psichikos diagnozių taikomi dabar, klausėme ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos Marijos Oleškevičienės.
Pasak pašnekovės, dar 2019 metais buvo sukurta darbo grupė, kuri peržiūrėjo daugybę teisės aktų, ribojančių galimybes dirbti, vairuoti, turėti ginklą, įsivaikinti. Atsirado nemažai specialybių, kurioms reikalavimai visiškai panaikinti dėl psichikos ligų – tai yra visi medikai, advokatai, antstoliai, notarai, o teisėjams apribojimai sumažinti.
„Ribojimai yra labai skirtingi pagal profesijas ir sutrikimus. Iš B kategorijos vairuotojų, sutrikimų sąrašas buvo peržiūrėtas iš esmės ir draudimas vairuoti išbrauktas esant visoms lengvoms psichikos ligoms, o sudėtingais atvejais, net su šizofrenija, yra priimamas individualus sprendimas, atsižvelgiant į remisijos stabilumą, pasikartojimų dažnumą, adaptaciją.
Žmonės iš tiesų bijo kreiptis psichologinės pagalbos, nes turi senus įsitikinimus. Tačiau dabar visos taisyklės maksimaliai supaprastintos“, – sakė M. Oleškevičienė.
Jei profesijai nereikia ginklo, reikalavimai, pasak pašnekovės, labai lengvi. Tačiau griežčiausi ribojimai taikomi tiems darbuotojams, kuriems reikia ginklo, taip pat norintiems įsivaikinti.
„Yra 3 skirtingos pareigūnų kategorijos, griežčiausi reikalavimai taikomi „Aro“ pareigūnams. Žmogus negali dirbti statutiniu pareigūnu, jei jam diagnozuoti nuotaikų sutrikimai – nesudėtingos depresijos atveju, kai profesijai reikalingas ginklas, jei remisija trunka trumpiau nei 5 metus. Kai ginklas nereikalingas, tinkamumas dirbti statutiniu pareigūnu individualus“, – kalbėjo SAM patarėja.
Visgi M. Oleškevičienė pabrėžia, jog nereikėtų bijoti kreiptis pagalbos.
„Ribojimai sumažinti maksimaliai, nebent profesija susijusi su ginklu ar darbas ekstremalus, aukštalipių, narų. Kitais atvejais tikrai nepakenks“, – sakė pašnekovė.
Nuo liepos 1 dienos net ir gydytojai nematys psichikos diagnozių
Nors raminamieji ir migdomieji vaistai gali būti išrašomi tik per e.sveikatą su elektroniniu receptu, gydymo įstaigos turi teisę į šią sistemą neberašyti duomenų apie psichikos sveikatą.
Dar daugiau – nuo 2024 m. liepos 1 dienos įsigalios naujas pakeitimas, kai psichikos sveikatos duomenų matomumas tarp specialistų bus ribojamas.
„Pavyzdžiui, jei žmogus susilaužė koją, chirurgas nematys, kad pacientas serga psichikos liga. Tai matys tik psichiatras ir galbūt šeimos gydytojas, taip pat gydytojai reanimacijoje, kai reikia žinoti, ar paskirti vaistai suderinami su tais, kuriuos vartoja pacientas“, – kalbėjo M. Oleškevičienė.
SAM patarėja primena ir kitą problemą – visai neseniai buvome šalis, Europos Sąjungoje suvartojanti kone daugiausiai benzodiazepinų, tai yra raminamųjų ir migdomųjų vaistų.
„Vartojimas Lietuvoje buvo didžiulis, iš Europos Sąjungos buvome vieni daugiausiai jų suvartojančių. Dabar vartojimas, kai buvo įvesti elektroniniai receptai ir kitos rekomendacijos, sumažėjo trečdaliu, skaičiuojant pagal vidutinę paros dozę 1 000 gyventojų“, – sakė pašnekovė.
