Laidoje „Delfi tema“ apie tai diskutavo Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narė Valda Kiburienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Per vieną budėjimą – ir 700 km
Su situacijomis, kai pas pacientą medikai negali skubiai atvykti, nes tiesiog trūksta greitosios pagalbos brigadų, pasak V. Kiburienės, tenka susidurti kone kiekvieną budėjimą.
„Tačiau jie taip garsiai nenuskamba, nes dažniausiai tie kvietimai nebūna skubūs, tada dažniausiai vėluojame. Bet, jei būname išvykę toliau į kaimus, o mieste būna skubus įvykis, mes važiuojame ilgiau, o tada žmonės pyksta, kodėl taip užtrukome. Tam tikri vėlavimai nutinka iš esmės kiekvieną budėjimą“, – sakė V. Kiburienė.
Medikai ne kartą pasakojo apie atvejus, kai pagalbai teko važiuoti didelį atstumą į įvykį ir paciento išgelbėti nepavyko. Tokios situacijos, pasak medikės, gali būti pačios įvairiausios, pavyzdžiui, kai žmogus užspringsta, įvyksta staigi mirtis arba ūmi alerginė reakcija, kai išgelbėti galima tik suteikus pagalbą per pirmas 5–7 minutes.
„Važiuojame tokiais greičiais, kokiais galime. Atstumai iš tiesų rajonuose yra dideli ir tikrai pavėluojame. Tada artimųjų pyktis nukreiptas į mus būna“, – kalbėjo medikė.
Kadangi greitajai tenka atlikti ir pacientų pervežimo funkciją, per vieną budėjimą nuvažiuojami itin dideli atstumai.
„Būna ir 500, ir 700 kilometrų, ar net daugiau per budėjimą. Vieno paciento transportavimas į Respublikinę ligoninę yra 140 km. Tokių pervežimų per parą padarome ir keturis, ir šešis. O tai tik pervežimai, neskaičiuojant įprastų iškvietimų“, – pasakojo V. Kiburienė.
Visgi tikrai ne visiems pervežimams reikia greitosios pagalbos. Pašnekovės teigimu, 90 proc. tokių pervežimų nereikia teikti jokios medicininės pagalbos, tiesiog atlikti transportavimo funkciją.
„Tuo metu ir jaučiamės kaip tolimųjų reisų vairuotojai, nes mes tiesiog pacientus nuvežame. O jei Respublikinėje ligoninėje nereikia jokios pagalbos, tai atgal turime parvežti į rajono ligoninę. Kaip taksi“, – sakė V. Kiburienė.
Uždarius mažesnių ligoninių skyrius, situacija pablogėjo
Panevėžio greitosios pagalbos stoties direktorė pirmadienį „Delfi“ pasakojo, kad finansavimas brigadoms skirstomas pagal gyventojų skaičių, tačiau gyventojų mažesniuose miestuose mažėja, tad ir brigadų mažėja, o regionai greitosios pagalbos turi vis mažiau.
Pasak V. Kiburienės, tai kelia tikrai didelę riziką.
„Reikėtų ne tik į gyventojų skaičių atsižvelgti, o ir į tai, kad rajono ligoninėse nebėra budinčių pediatrų, budinčių LOR gydytojų, psichiatrų. Ir mes dėl tokių skyrių uždarymų, pavyzdžiui, pediatrinio skyriaus uždarymo, visus vaikus turime transportuoti į didesnę ligoninę. Niekas nepaskaičiuoja to laiko, kiek mes užtrunkame, ir kiek nuvažiuojame kilometrų. Žiūrimas iškvietimų skaičius per parą, o ne kiek kilometrų nuvažiuota ir kiek laiko užtrunkame“, – kalbėjo V. Kiburienė.
Be to, panaikinus gimdymo skyrius mažesniuose miestuose, gimdyves pervežti tenka greitajai. Tad greitosios tapo dar labiau užimtos nei prieš tai, o tokie pervežimai prideda dar daugiau kilometrų.
Žada 41 mln. eurų greitosios pagalbos atnaujinimui
Laidoje dalyvavusi SAM atstovė Odeta Vitkūnienė sakė, kad ministerijai GMP problematika yra žinoma, o visos bėdos – sprendžiamos.
Nuo kitų metų liepos 1 dienos turėtų būti kuriama vieninga GMP sistema, kuri, tikimasi, padės išlyginti netolygumus tarp savivaldybių.
„Turime netolygumus darbo krūvių, kokybės, prieinamumo, padengiamumo, negalime pasiekti visų Lietuvos gyventojų laiku. Numatoma, kad naujoji GMP tarnyba padengs daugiau Lietuvos. Tikslas keliamas dėl intensyvumo ir operatyvumo. Miesto teritorijoje iki 15 min., kaime iki 25 min. Tam, kad galėtume tą užtikrinti, svarbu, kad būtų daugiau GMP stovėjimo vietų“, – laidoje kalbėjo O. Vitkūnienė.
Šiuo metu tokių stovėjimo vietų yra 94, o planuose numatyta plėtra iki 123. Ministerija pabrėžia, kad būtent tai turėtų padėti pasiekti pacientus greičiau.
Tuo metu daugiau darbuotojų, kurių prireiks didinant budėjimo vietas, pritraukti tikimasi gerinant darbo sąlygas ir vairuotojus perkvalifikuojant į paramedikus.
Prasčiausia situacija, pasak O. Vitkūnienės, mažose savivaldybėse, kuriose yra po dvi GMP brigadas. Tačiau pokyčiai, kaip pasakojo SAM atstovė, jau vyksta. Visgi, pasak pašnekovės, labai svarbus ir pačių gyventojų pasirengimas teikti pirmąją pagalbą, taip pat ir defibriliatorių skaičius Lietuvoje.
V. Kiburienės teigimu, medikai tikisi, kad bus bent truputį geriau, o centralizacija parodytų, kuriose vietose GMP trūksta labiausiai.
Tačiau ar papildomos budėjimo vietos išspręs GMP problemas – smarkiai abejojama.
„Sakote, kad svarbi budėjimo vieta. Kažkiek ji svarbi, bet mes didžiąją dalį kvietimų gauname nespėję grįžti į budėjimo vietą, važiuojame iškart iš kito iškvietimo. Tai svarbiausia, kiek bus brigadų. Kad kuo daugiau jų būtų laisvų, kuo mažiau nereikalingų kvietimų.
Šiuo metu absoliučiai visi kvietimai yra priimami, jie nerūšiuojami, konsultacijos telefonu neteikiamos, dispečerinė to nedaro. Nuvažiuojame tiesiog pakonsultuoti ar pažiūrėti, kas nutiko, nes dispečeriai negali susikalbėti su neblaiviu žmogumi. Kol tuo metu kitam žmogui trūksta pagalbos. Dėl to ir atsitinka tokios tragedijos, tai priklauso ne nuo budėjimo vietos, o nuo to, kiek bus brigadų“, – sakė V. Kiburienė.
O. Vitkūnaitė žada, kad nuo 2024 metų greitosioms nebeteks pervežti pacientų, nes atsiras Nacionalinė pavėžėjimo sistema. Pačiam GMP atnaujinimui numatyta 41 mln. eurų. Jie bus skirti atnaujinti darbuotojų kvalifikaciją, automobilius, struktūrą, taip pat sukurti konsultacijos liniją.
