Tačiau temperatūros nebuvimas rodo tik tai, kad žmogaus imunitetas toks nusilpęs, jog nesugeba tinkamai atsikirsti virusui, o tai kur kas pavojingiau nei paslikam gulėti su aukšta temperatūra. Taigi kokie simptomai kamuoja šį rudenį ir kaip specialistai pataria nuo jų gintis?
Kaip nuo viruso ginasi patys žmonės
Vilnietė Ingrida pasakojo blogai pasijutusi maždaug prieš savaitę, todėl prieš miegą išgerdavo slogos simptomus mažinančių vaistų. Prieš keletą dienų situacija pablogėjo. „Iš pradžių nesupratau, kas vyksta. Man tiesiog visur buvo labai šalta. Dieną teko praleisti konferencijų salėje. Prasėdėjau su paltu, tačiau išėjau sušalusi į kaulo ragą. Pamaniau, kad problema yra šaltas oras ir patalpų nešildymas, tačiau kai kitą dieną pasijutau dar ir neturinti jėgų, supratau, kad sergu. Dvi dienas namuose praleidau įsisukusi į striukę ir dar šiltą antklodę, tačiau visą mano kūną iš vidaus stingdė šaltis. Nuolat gėriau šiltą arbatą, tačiau ji kūno nesušildydavo. Tuo tarpu temperatūra pakilusi nebuvo. Galite įsivaizduoti, kaip apsidžiaugiau pajutusi, kad kūnas pradeda šilti – kartais net visai šilta pasidarydavo. Ėmė grįžti gyvenimo spalvos“, - pasakojo moteris.
Tuo tarpu vilnietė Rita, pajutusi viruso simptomus – kaulų laužymo, šalčio krėtimą, silpnumą, griebėsi liaudiško gydymosi būdo, kuris jai padeda jau keletą metų.
„Sutarkuoju imbiero šaknį ir įdedu apie pusę citrinos. Dar reikėtų medaus, tačiau aš jo nemėgstu, todėl įberiu šiek tiek cukraus, kad nebūtų labai rūgštu. Taip pat galima įsimesti kokių nors žolelių. Per dieną tokios arbatos išgeriu apie 5 litrus – ją siurbčioju nuolat. Tą dieną iš esmės nieko nevalgau – ne specialiai, bet todėl, kad nenoriu, kadangi skrandis visada būna pilnas skysčio. Be to, kai blogai jautiesi, natūraliai nesinori valgyti. Žinau, kad kai kurie žmonės, gerdami daug skysčių, specialiai visiškai badauja ir taip pat labai greitai pasveiksta. Aš nebadauju – jei išalkstu, pavalgau.
Taip pat tą dieną guliu – šiek tiek nusnūstu, šiek tiek ką nors pavartau. Šį kartą gydžiausi taip pat – po paros jau galėjau eiti į darbą. Buvo likusi tik sloga, o visi virusiniai simptomai praėjo – atsirado energijos, nesijuto, kad organizmą kamuoja liga. Šį kartą nesusizgribau, tačiau esu pastebėjusi, kad jei pradedi gerti šią arbatą vos pajutęs pirmuosius simptomus, užtenka per vakarą išgerti apie du litrus, ryte jautiesi daug geriau“, - sakė pašnekovė.
Jei bloga savijauta, bet nėra temperatūros – blogas ženklas
Pasak Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Daivos Makaravičienės, ligų bumas prasidėjo su staigiu orų pasikeitimu. Žmonės nespėjo persiorientuoti ir tinkamai apsirengti, todėl sušalo. O kai žmogus sušąla, jo imuninė sistema nusilpsta ir pradeda kibti infekcijos.
„Sergamumas tikrai padidėjęs – žmonės ateina kosėdami, čiaudydami, sloguodami, krenkšdami, karščiuodami. Dažnai skundžiamasi silpnumu, kaulų laužymu, sąnarių skausmu, šalčio krėtimu. Tiesa, pacientai pasirodo, kai jau jiems būna blogai, ne pirmomis ligos dienomis. Iš pradžių jie vaikšto sirgdami, o kai pamato, kad patys nesusitvarko, ateina. Nedarbingumo pažymų paprastai neima – vis tikisi, kad išsikapstys. Taip elgiamasi tiek nenorint netekti pinigų, tiek bijant netekti darbo, todėl dažniausiai į darbą žmonės eina sirgdami, kas yra neleistina, baisu, bet, deja, šiais laikais pasitaiko dažnai. Paprastai drąsiai serga tik tiek, kurie dirba „valdiškuose“ darbuose, o dirbantieji privačiame sektoriuje dažniausiai neima nedarbingumo pažymų. Jie sėdi su kolegomis bendrose patalpose ir platina virusą, kuris labai greitai plinta oro lašeliniu keliu“, - pasakojo medikė.
Pasak jos, jei temperatūra laikosi 3-4 paras ir liga ima progresuoti, užgula krūtinę, blogėja savijauta, tenka gerti antibiotikus, nes tai reiškia, kad tai jau nėra vien paprastas virusas. Jei žmogus iš karto būtų gydęsis, antibiotikų jam greičiausiai nereikėtų.
„Mano patarimas susirgus pačią pirmą dieną ateiti pas šeimos gydytoją, gauti atleidimą nuo darbo ir gultis į lovą, nevaikščioti. Kuo anksčiau pradedama gydytis, tuo anksčiau pasveikstama. Tiesa, ir tokiu atveju neįmanoma išgyti per 1-2 paras, kad ir kaip visi norėtų, tam reikia 5-7. Jei žmogus paguli per trumpai ir vėl eina į darbą, jis gali atkristi ir susirgti dar rimčiau. Ligos metu nereikėtų persivalgyti, valgyti daugiau daržovių ir vaisių, vengti saldumynų ir kitokio neteisingo maisto. Beje, temperatūros nebuvimas nėra ligos rodiklis. Jei žmogaus imuninė sistema stipri, stiprus ir jos atsakas – pakyla temperatūra. Tai reiškia, kad organizmas kovoja. Tačiau jeigu imunitetas nusilpęs, to atsako gali ir nebūti – temperatūra nepakyla. Tokiu atveju žmogus rimtai turėtų susirūpinti savo sveikata, o ne numoti ranka, kad jeigu nėra temperatūras, nieko rimta, ir toliau sirgdamas vaikščioti“, - patarė pašnekovė.
Dažniausi šio rudens simptomai
„Dažniausi simptomai – gerklės skausmas, sloga ir beprasidedantis kosulys, nebūtinai aukšta temperatūra, jos gali ir nebūti, bet savijauta bloga – laužo kaulus, lyg negera, krečia šaltukas ar tiesiog žmogui labai šalta. Jei temperatūros nėra, greičiausiai didžioji dalis sergančiųjų virusą „išvaikšto“, pas gydytoją ateina tik tuomet, jei visą savaitę sirguliavo, tačiau simptomai neišnyko ir netgi pablogėjo, pakilo temperatūra. Dažniausiai per 3-4 dienas savijauta iš tiesų pagerėja, todėl žmonės tvarkosi patys arba susitaria su darbdaviu ir gauna laisvų dienų pasigydyti. Nedarbingumo pažymų ateina tik tam tikrų profesijų žmonės, kuriems būtų sudėtinga dirbti sergant, pavyzdžiui, lėktuvų palydovės, lauke dirbantys žmonės ir pan. Biurų darbuotojai, jei nėra temperatūros, dažniausiai eina į darbą sirgdami“, - sakė pašnekovė.
Pasak medikės, esant virusui geriausias vaistas – daug skysčių. Tai net gali būti paprastas šiltas vanduo. Skysčių reikėtų išgerti apie 2,5 litro, o jeigu aukštesnė temperatūra, blogesnė savijauta – net ir truputėlį daugiau. Taip išplaunamos kenksmingos medžiagos, kurios susidaro veikiant virusui. Taip pat reikia neskubėti mušti temperatūros – ji gali siekti net 38,5. Mat organizmas tokiu būdu kovoja su virusu.
„Nesu sudėtinių simptominių vaistų gerbėja, nors žinau, kad patys žmonės juos labai perka ir geria. Šiuose preparatuose kartais gali būti per didelė paracetamolio dozė, taip pat yra įvairių medžiagų nuo tokių simptomų, kurių ligoniui nėra, arba medžiagų, sukeliančių mieguistumą, apkraunančių širdį ir pan. Juk kiekviena medžiaga turi savo pašalinį poveikį. Kartais aš irgi skiriu pseudofedriną, tačiau stengiuosi jį išrašyti atskirai, ne sudėtiniuose vaistuose. Beje, jei žmogus tokius vaistus geria ilgai, taip slopindamas savo kosulį, užuot gėręs gleives skystinančio preparato, kosulys gali komplikuotis. Jis gali būti slopinamas tik ligos pradžioje, kol yra visiškai sausas ir įkyrus. Tačiau kai pradedama atsikosėti, jokiu būdu negalima kosulio slopinti. Tai mūsų organizmo apsauginė reakcija – organizmas per kosulį valo kvėpavimo takus“, - aiškino N. Vaicekauskienė.
Paklausta, kiek efektyvūs įvairūs liaudiški būdai, šeimos gydytoja patikino, kad visos priemonės, kurios padeda, yra geros – kvėpavimas karštais garais, kojų mirkymas, trynimas, šiluma ant krūtinės ir pan. Tačiau joms visoms reikia skirti laiko, o žmonės jo neturi, todėl griebiasi tabletės.
Žolininkų ir homeopatų patarimai – kaip gydytis natūraliai
Žolininkai ir homeopatai įsitikinę, kad tokį didelį sergamumą lemia nusilpęs šiandieninių žmonių organizmas. Pasak žolininkės ir homeopatės Zitos Martinaitienės, daugelio mūsų bėdų priežastis – prasti mitybos įpročiai. Ji pataria valgyti ne tik daugiau daržovių ir vaisių, bet ir daugiau riebesnių pieno produktų – grietinės, sviesto, kurie apsaugo nuo plaučių ligų. Taip pat kasdien reikėtų nepamiršti česnako, jei, žinoma, organizmas toleruoja šį augalą. Labai naudinga česnaką lygiomis dalimis sutrinti su medumi ir kas vakarą suvalgyti šios masės po šaukštą, užsigeriant vandeniu. Kai šalia serga namiškiai, česnaku suvilgytą tamponą patartina palaikyti ir nosyje.
„Labai svarbu gerai išsivalyti dantis. Profilaktiškai burną dar galima praskalauti pasūdytu vandeniu ar bičių pikio ekstrakto tirpalu. Bičio pikis – puikus antiseptikas. Vietoj kramtomų gumų patarčiau ant šaukšto galo pasisemti bičių pikio miltelių, kurių galima įsigyti bitininkų arba sveiko maisto parduotuvėse. Jie susikramto į vientisą masę – kiek su seilėmis nusiris tiek, o jei bus labai aitru, galima tiesiog išspjauti. Užtektų nubraukto trečdalio šaukštelio“, - patarė Z. Martinaitienė.
Nuo peršalimų apsaugo spanguolės. Jas galima sutrinti su medumi, galima išspausti sultis ir pasidaryti gaivos. Kadangi šios uogos gan rūgščios, geriausia jas valgyti ar užsigerti 20 min. po valgio. Gerklei skalauti labai tinka šalavijų nuoviras, ypač gerai įberti į jį truputį druskos. Skanu nebus, bet tikrai veiksminga. Kai kamuoja sausas, neproduktyvus kosulys, labai padeda šalpusnių arbata, islandiška kerpena.
„Vaistažolių arbatų apskritai reikėtų daug gerti. Pavyzdžiui, vieną savaitę galima pagerti dilgėlių, kitą – kitokių vaistažolių. Pajutus ligos simptomus, tinka bruknių lapų arbata. Nors bruknės labiau gydo šlapimo takų ligas, jos padeda ir peršalus. Gerti reikėtų po pusę stiklinės tris kartus per dieną. Taip pat iš vakaro galima užsiplikyti erškėtrožių uogų arbatos – kuo ilgiau jos pastovės, tuo bus veiksmingesnės. Beje, galima persirgti per parą, jei nepatingėsite „padirbėti“. Mat virusą iš organizmo reikia išplauti, o kad taip atsitiktų, būtina gerti daug skysčio – apie 3 litrus. Taigi gerti reikia kas valandą“, - sakė gydytoja.
Z. Matinaitienė pataria kasdien suvalgyti po 1-2 greipfrutus. Tai pigiau už vaistinėse parduodamą jų sėklų ekstraktą. Imunitetą taip pat stiprina juodųjų serbentų sultys, ežiuolės arbata arba jos preparatai.
Homeopatė įsitikinusi, kad bent truputį imunitetą galima pastiprinti per savaitę – ir tam nebūtina išleisti daug pinigų brangiems preparatams. Bene brangiausiai kainuotų turbūt žuvų taukai, kuriuos šaltuoju metų laiku Z. Martinaitienė taip pat rekomenduoja vartoti. Šalia jų reikėtų keleto vaistažolių arbatos, bičių produktų, spanguolių, ežiuolės, česnakų ir greipfrutų.
Homeopatė Vaidilutė Zakarauskienė linkusi manyti, kad neatlaikome pirmųjų orų permainų ir todėl, kad visiškai pamiršome, ką reiškia grūdintis. Šiuo metu imuniteto stiprinimas siejamas tik su sintetiniais maisto papildais. Visi tikisi gauti tą stebuklingą tabletę ir nebeturėti jokių bėdų, tačiau jos ilgametė patirtis su peršalimo ligomis rodo, kad reklamuojami vitaminai nuo susirgimų neapsaugo.
„ Iškart pradėti nuo šalto dušo negerai – organizmui tai būtų per didelis stresas. Žmogus taip besigrūdindamas netgi gali susirgti. Galima apsitrinti šlapiu rankšluosčiu, o kam baisu ir tai – užšaldyti kameroje butelį su vandeniu ir juo per rankšluostį trintis. Vieną dieną galima patrinti tik pėdas, kitą dieną – jau ir blauzdas ir taip po truputį keliauti aukštyn, kol galėsite apsitrinti visą kūną. Grūdintis reikia protingai, palaipsniui.
Nuolat sergantys žmonės labai dažnai netinkamai maitinasi. Jei patekęs virusas organizme neranda tinkamos terpės, jis nesidaugina ir žmogus nesuserga. Tačiau savo organizmą mes labai surūgštiname, ypač vartodami daug cukraus – konditerijos, miltinių ir saldžių pieno produktų gaminių“, - teigė homeopatė.
Anot jos, vienas iš būdų pagerinti imunitetą – taip pat bičių pikis, kurį geriausia ne vaistinėje pirkti, o traukti tiesiai iš avilio. Turintiems problemų su gerkle padėtų alijošius. Šio augalo sulčių kasdien reikėtų išgerti po porą šaukštelių. Skoniui pagerinti jas galima maišyti su bananais ar obuoliais. Nuo slogos geriausias vaistas – nosies praplovimas vandeniu su druska ar žolelių aliejais – vieną nosiaryklę reikia užspausti, įtraukti vandens, o pro kitą jį išpūsti.
„Įvairių liaudiškų receptų, kaip stiprinti sveikatą, yra nemažai. Vieniems padeda vieni, kitiems – kiti. Žmogus gali išbandyti ir pasirinkti sau tinkamiausią, tačiau visų jų poveikį įmanoma pajusti tik po poros mėnesių. Per savaitę imunitetas nesusidaro“, - įspėjo homeopatė.
