Kokiu maistu apsinuodijama baisiausiai

Turbūt kiekvienam iš mūsų yra tekę valandų valandas praleisti apsikabinus klozetą. Ne todėl, kad padauginome alkoholio, bet todėl, kad suvalgėme kažką netinkamo. Medikai teigia, kad apsinuodijimai maistu visuomenės sergamumo statistikoje sudaro nemažą dalį, o kiekviena maisto produktų grupė gali būti siejama su specifine apsinuodijimo rūšimi. Taigi kuo pavojingi įvairūs maisto produktai?

Apsinuodijimas jūros gėrybėmis: valymasis vyksta itin audringai

Pasak Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų gydytojos infektologės Audronės Marcinkutės, apsinuodijimai maistu iš tiesų sudaro didžiąją sergamumo dalį visuomenėje. Maistas gali būti užterštas bakterijomis, virusais, parazitais ar cheminėmis medžiagomis, turėti nuodingų medžiagų.

„Kasdieninėje praktikoje susiduriame su mikrobiniais apsinuodijimais. Maisto produktai siejamisu tam tikrų mikrobų užsikrėtimu. Pavyzdžiui, valgant jūros gėrybes, galima susirgti norvalkvirusine infekcija. Jei užsikrečiama norvalkvirusu, labai atkakliai vemiama, sutrinka elektrolitų balansas, atsiranda spazminiai raumenų skausmai. Taip pat jūros gėrybės gali turėti hepatito A bei choleros užkratą. Cholera vis dar aktuali pasaulyje – tęsiasi jos pandemija, pasireiškianti skaitlingais grupiniais protrūkiais, letališkumu. Pagrindinis ligos simptomas – profuzinis viduriavimas vandeningomis išmatomis, vėmimas, todėl žmogus gan greitai netenka skysčių, sutrinka inkstų, širdies veikla, krenta kraujospūdis.

Gana pavojingi gyvybei yra neurotoksiniai apsinuodijimai jūros maistu, turinčiu nuodingų junginių. Mat šie produktai gali turėti įvairių nuodingų medžiagų, kurios veikia neuroparalitiškai. Tačiau šiuo atveju didesnė tikimybė užsikrėsti tik keliautojams, kurie, norėdami paragauti gurmaniškų vietinių patiekalų, rizikuoja valgydami nesaugų maistą. Lietuvoje tokie atvejai nėra registruoti“, - pasakojo medikė.

Valgant žalią žuvį galima užsikrėsti ir parazitais. Pavyzdžiui, per metus Lietuvoje registruojami keletas pacientų, užsikrėtusių žuviniu kaspinuočiu. „Apsinuodijimas jūros gėrybėmis yra audringas, tačiau trunka 1-2 dienas, o komplikacijos retos. Susergama per 24-48 val. nuo užsikrėtimo“, - teigė A. Marcinkutė.

Beje, kalbant apie jūros gėrybių keliamus pavojus, aktualūs Lietuvoje populiarėjantys suši, nes juose taip pat naudojama žalia žuvis, pasitaiko pavienių pacientų, susirgusių po žalios lašišos filė valgymo.

Kodėl pavojinga valgyti termiškai neapdorotą mėsą

Visgi dažniausiai registruojami apsinuodijimai nepakankamai termiškai apdorotais kiaušiniais irmėsa: paukštiena, kiauliena. Visuomenėje labai išpopuliarėjo laukinės žvėrienos, kaip ekologiško maisto, valgymas, o tai kelia naujus pavojus. Sunkūs toksoplazmozės klinikiniai atvejai pasitaikė po žalios danieliaus mėsos valgymo, vis dar registruojami susirgimai trichinelioze, kurias gali sukelti, pavyzdžiui, šernienos rūkytos dešros. Medikė primygtinai patarė laikytis gamintojų nurodytų galiojimo terminų ir priminė, kad pažeidus pakuotę daugiausiai per 48 valandas būtina suvalgyti ne tik šlapią (virtą) dešrą, bet ir karšto rūkymo produktus. Jei mėsos produktai laikomi ilgiau, juos prieš valgant reikia termiškai apdoroti, t. y. pakaitinti.

„Kaip nesaugius maisto produktus galima paminėti ir lietuviškas salotas, į kurias įdedama vištienos likučių nuo pagrindinio maisto, ir jos kurį laiką pastovi. Tai labai nesaugu. Dar viena su maitu susijusi rizika – Rytų virtuvės maistas, kai produktai labai aukštoje temperatūroje apdorojami labai trumpai. Bakterijos per tokį trumpą laiką nespėja žūti, taigi galima apsinuodyti“, - įspėjo infektologė.

Medikė priminė, kad viena iš svarbių apsinuodijimo profilaktikos priemonių – rankų priežiūra maisto gaminimo metu. Pavyzdžiui, ar dažnas prieš įmušdamas kiaušinį ne tik nuplauna kiaušinio lukštą, bet ir iš karto nusiplauna rankas? „Ant kiaušinio lukšto gali būti salmonelių, kurios patenka į maistą. Tai ypač svarbu gaminant tortus, į kuriuos dedami žali kiaušiniai. Nors šiais laikais gamybos technologijos labai ištobulėjusios ir apsinuodijimų tortais sumažėjo, tačiau vis dar pasitaiko. Praėjus 6-8 valandoms po valgymo prasideda didžiulis vėmimas, silpnumas, drebulys, purtymas, krenta kraujospūdis, žmogus gali prarasti sąmonę, įvyksta kolapsas,krinta kraujospūdis ir Greitosios pagalbos neštuvais žmoguskeliauja į ligoninę“, - aiškino pašnekovė.

Ne mažiau pavojingi blyneliai su varške, nes į juos įmušamas žalias kiaušinis ir šis įdaras termiškai neapdorojamas. Kai mes juos šildomės, terminio apdorojimo gali nepakakti, kad žūtų visos salmonelės.

Pavojai, apie kuriuos galime nė neįtarti

Namų sąlygomis pagaminti konservai,saugomi kambario temperatūroje, gali būti botulininio apsinuodijimo priežastimi: žmogui pradeda dvejintis, džiūsta burnoje, sutrinka rijimas, vystosi didžiulė intoksikacija, raumenų „paralyžius“. Štai kodėl naminiai konservai, o ypač grybų, prieš vartojimą turi būti 15 min. paverdami, kad žūtų botulizmo toksinas.

Ne mažiau pavojingos gali būti ir šviežios blogai nuplautos daržovės, ypač lapinės, auginamose kologiniuose ūkiuose ir tręšiamos organinėmis trąšomis, kuriassunku gerai nuplauti. Per Europą nuvilnijęs enterohemoraginės E.coli infekcijos protrūkis, nusinešęs ne vieną gyvybę, kaip tiksu jomis ir buvo susijęs.

Taip pat medikė patarė atsargiai elgtis su pieno produktais, kurie gali būti apkrėsti šigelėmis (dizenterijos sukėlėju). Išgėrus nevirinto pieno, į kurį pateko užkratas, gali prasidėti net kraujingas viduriavimas. Kartais patys ūkininkai, būdami dizenterijos nešiotojai, gali užkrėsti savo pieno produktus ir juos pardavinėti turguose. Be to, pačių galvijų žarnyne gali būti tokie mikrobai, kaip kampilobakterijos, galinčios užteršti geriamą pieną.

Kaip elgtis apsinuodijus

„Patekus mikrobams į organizmą,pirmieji simptomai gali atsirasti po 2-72 val., tačiau iš esmėsreikėtų permąstyti, kas buvo valgyta 7 dienas iki susirgimo.Dažniausiai žmogus vemia ir viduriuoja. Šių procesų metu organizmas valosi – atsikrato mikrobu. Tam tikrais atvejais pakylair temperatūra. Tai 2-7 parų susirgimai. Simptomų stiprumas priklauso nuo užkrato rūšies ir dozės, skrandžio būklės, gretutinių ligų ir pan. Visgi tokie gyvybiniai organai, kaip širdis ir inkstai, dažniausiai nukenčia“, - teigė A. Marcinkutė.

Apsinuodijimo metu medikė patarė kas 20-30 min. mažais gurkšneliais gerti. Tai turi būti vanduo (nešaltas) arba mažai saldinta arbata. Tam tikrais atvejais naudingas skrandžio plovimas, kai geriant daug skysčių sukeliamas dirbtinis vėmimas. Taip pasišalina ne tik skrandyje esantis maistas, bet ir mikrobai bei toksinai. Būtent todėl viduriavimo ar vėmimo tualetą reikia dezinfekuoti, o nuo vemiančio žmogaus laikytis metro atstumu arba dėvėti respiratorių. Pavyzdžiui, galima užsikrėsti norvakvirusine infekcija, kuri gali plisti ir oroaerozoliniu keliu, kada slaugomas atkakliai vemiantis žmogus. Tuo tarpu visuomenėje populiarios mikroklizmos nėra labai veiksmingos, mat pačiam žarnynui būdinga valymosi funkcija.

„Kai viduriuojama vandeniu kas 20min., per valandą netenkama litro skysčio. Tokiu atveju verta stabdyti viduriavimą vaistais, o pagrindinis gydymas – lašinės infuzijos. Mat geriant nespėjama atstatyti prarastų skysčių“, -sakė pašnekovė.

Jeigu atkakliai vemiama irviduriuojama, pakilusi temperatūra, medikė patarė nesigydyti patiems, o kreiptis į medikus profesionalios pagalbos. Namie reikėtų dezinfekuoti tualetą, plautis rankas, naudoti individualius indus, žodžiu, laikytis epideminio rėžimo, kad užkratas neišplistų šeimos nariams. Mat šeimyninių susirgimų yra pakankamai daug.

Ūmaus apsinuodijimo priežastys gali būti labai įvairios

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas taip pat pažymėjo, kad ūmaus apsinuodijimo, kuris pasireiškia skrandžio ir žarnyno uždegimu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, kartais ir temperatūra, priežastys gali būti labai įvairios. Daugeliu atvejų jis susijęs su maisto toksinėmis infekcijomis, kai maiste dėl nepakankamo higienos normų laikymosi, maisto saugojimo taisyklių pažeidimų, maiste atsiranda ir pradeda daugintis patogeninės bakterijos, pavyzdžiui, salmonelės, E.coli bakterijos, statilokokai.

Taip pat galimi apsinuodijimai maistu pažeidus maisto gamybos technologijas, kai maiste atsiranda toksinių medžiagų. Štai neseniai Europą sukrėtė istorija, kai į saldumynus pateko žiurkių nuodų, kurie, naudoti graužikams naikinti, kažkuriame etape susimaišė su maisto produktais. Tai krešumo sistemą sutrikdančios medžiagos, todėl apsinuodijus jomis labai kraujuojama.

Taip pat galima apsinuodyti vartojant specifinius produktus, kuriuose gali būti savaime tam tikrų toksinių medžiagų. Kai jie netinkamai paruošiami, toksinės medžiagos iš jų nepasišalina. Lietuvoje pavyzdys – bobausiai ir briedukai, kuriuose iš tiesų yra toksinų, bet teisingai verdant jie pasišalina ir pagaminamas delikatesinis patiekalas. Panaši situacija ir su jūros gėrybėmis. Viena vertus, jūros tampa užterštos, o jų gyventojai šiuos teršalus sukaupia, kita vertus, ir pačiuose organizmuose gali gamintis toksinės medžiagos, kurios gaminant ne visada pasišalina. Jūros gėrybėse gali būti net neurotoksinų, kurie veikia ne tik virškinimo, bet ir nervų sistemą, gali sutrikdyti sąmonės veiklą.

„Visgi dažniausiai apsinuodijama dėl bakterinio maisto užterštumo. Jei žmogus pakankamai geria, daugeliu atvejų organizmas ir pats gali susitvarkyti su bakterijomis, netgi su salmonelėmis. Tačiau jei po vėmimo savijauta nepagerėja ar simptomai nepertraukiamai tęsiasi kelias valandas, reikia kreiptis į gydytoją, nes pykinimas ir vėmimas gali būti ir sunkių neuroinfekcijų, pavyzdžiui, meningito, simptomas“, - patarė medikas.

Kadangi vemiant ir viduriuojant organizmas netenka ne tik vandens, bet ir druskų, elektrolitų balansui atstatyti būtina gerti ne paprastą vandenį, bet druskų tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėse. „Iš esmės kiek atiduodame, tiek turime ir gerti. Net jei pykina ir nieko nesinori, reikia stengtis bent po truputį atsigerti. Jei organizmas visiškai nepriima vandens, reikia vykti į ligoninę, kur bus prijungta lašinė“, - sakė L. Kupčinskas.

Apsinuodijimo simptomus gali sukelti ir maisto netoleravimas

Gastroenterologas paneigė mitą, kad išvengti apsinuodijimo, ypač kelionėse, padeda stiprus alkoholis. Moksliškai šios priemonės efektyvumas nėra įrodytas. Taip pat sklando gandai, kad apsinuodijimo simptomus geriau už vaistus gali sustabdyti „Coca cola“. Pasak mediko, šis gėrimas iš tiesų kuriam laikui parūgština skrandžio terpę, o rūgštesnėje terpėje žūva nemaža dalis bakterijų. Tačiau mokslinių tyrimų, patvirtinančių, kad ji padeda, taip pat nėra. Be to, šis produktas tikrai nepriskiriamas prie sveikų produktų, todėl jo reikėtų iš principo vengti.

„Beje, maisto apsinuodijimo simptomus gali sukelti ir maisto alergija arba netoleravimas. Pats sunkiausias klinikinis atvejis – riešutų sukelta anafilaksinė reakcija su bronchų spazmais, dėl kurios žmogus gali numirti, jei nebus laiku suteikta pagalba. „Nors ši alergija labiau paplitusi Vakarų šalyse bei Amerikoje, yra ir lietuvių, kurie visur turi vežiotis švirkštą su antialerginiais vaistais tam atvejui, jeigu nežinodami suvalgytų riešutų“, - teigė pašnekovas.

Trečdalis vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų netoleruoja pieno produktų, kadangi su amžiumi sumažėja pieno cukrų skaidančio fermento. Išgėrus šviežio pieno prasideda viduriavimas, pilvo pūtimas ir jį lydintys skausmai ar net apsinuodijimo simptomai. Varškė, kefyras toleruojami geriau nei pienas. Kitas maisto netoleravimo pavyzdys – celiakija, kai netoleruojama grūduose esančio baltymo. Lietuvoje jo netoleruoja apie pusę procento žmonių. Baltymas paleidžia imunines reakcijas, kurios sukelia storųjų žarnų uždegimą ir žmogus pradeda viduriuoti.

„Pieno produktai, kiaušinio baltymas, riešutai, kviečių baltymas ir jūros gėrybės – tai labiausiai alergizuojantys produktai“, - sakė gastroenterologas.