Kitaip tariant, mokslininkai tvirtina, kad mes iš kvapo suprantame, jog kažkieno imuninė sistema įtemptai dirba, praneša dailymail.co.uk.
Švedijos Karolinska instituto mokslininkai tikina, kad galime užuosti suaktyvėjusią imuninę sistemą praėjus vos kelioms valandoms po to, kai organizmas susiduria su bakterijomis. Negana to, kiekviena liga skleidžia vis kitokį kvapą. Pavyzdžiui, limfmazgių infekcija skrofuliozė skleidžia išsivadėjusio alaus kvapą, o diabetu sergantis žmogus iškvepia acetono kvapą.
Tyrimui vadovavęs profesorius Matsas Olssonas pasakoja: „Šiame tyrime mes nagrinėjome žmonių gebėjimą atpažinti ligą pagal kvapą. Gebėjimas aptikti šiuos kvapus būtų labai reikšmingas pritaikymo prasme, nes tai leistų mums išvengti galimai pavojingų susirgimų. Šiame tyrime sau kėlėme klausimą, ar toks pritaikymas galėtų egzistuoti jau ankstyvoje ligos stadijoje, taip atspindėdamas ligos biologinį žymenį“.
Profesorius M. Olssonas su savo komanda paprašė aštuonių žmonių apsilankyti jų laboratorijoje. Žmonėms buvo suleista arba kokia nors lipopolisacharido (LPS) – iš bakterijų pagaminamo toksino, sukeliančio imuninį atsaką – forma arba fiziologinis tirpalas. Tyrime dalyvavę savanoriai keturias valandas vilkėjo aptemptus marškinėlius, kurie gerai sugeria jų prakaitą.
Paskui kita keturiasdešimties žmonių grupė buvo paprašyta pauostyti prakaito pavyzdžius. Dauguma jų nurodė, kad LPS grupės marškinėlių kvapas buvo intensyvesnis ir nemalonesnis. Taip pat jie apibūdino šį kvapą kaip nesveiką.
Imuninės sistemos suaktyvėjimo ir kvapo asociacija bent jau iš dalies gali būti paaiškinama citokinų, esančių lipopolisacharido paveiktame kraujyje, kiekiu. Tai reiškia, kad kuo didesnis tyrimo dalyvio imuninis atsakas, tuo nemalonesnis jo prakaito kvapas.
„Įdomu tai, kad cheminiai tyrimo rezultatai neparodė jokio bendro kvapą skleidžiančių junginių sumos skirtumo tarp LPS ir kontrolinės grupių, - sakė profesorius M. Olssonas. - Tai rodo, kad turi būti juntamas skirtumas tarp šių junginių sudėties“.
Nors šiuos tikslius cheminius junginius dar teks identifikuoti, tačiau tai, kad mes skleidžiame tam tikrą pasibjaurėjimą sukeliantį signalą netrukus po imuninės sistemos suaktyvėjimo, yra svarbi išvada, tikina mokslininkai.
