Todėl daug sunkiau gauti vakcinų ir vaistų, rašo „Remedium“. Tyrimui naudotas iš 78-ių pacientų, gydytų Siera Leonėje, paimto viruso pavyzdys. Iš viso rasta apie 300 genetinių mutacijų, įvykusių virusui persiduodant iš žmogaus žmogui.
Šiuo metu kuriant keli vaistai nuo Ebolos karštinės.
Iš esmės nepavyksta sustabdyti viruso plitimo.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) delegacija išvyko į Senegalą, kur neseniai identifikavo pirmą užsikrėtusį asmenį.
PSO vertina Ebolos viruso plitimą šioje šalyje, kaip nepaprastąją situaciją. Senegalo vyriausybė jau kreipėsi į organizaciją epidemiologinės pagalbos.
Žinoma, kad virusą į Senegalą užvežė 21 m. Gvinėjos pilietis, rugpjūčio 20 d. atvykęs į šalį automobiliu. Po trijų dienų jis kreipėsi į gydytoją su pavojingais simptomais – karštine, diarėja ir vėmimu.
Iš pradžių jį gydė nuo maliarijos, paskui išrašė iš ligoninės. Rugpjūčio 26 d. vėl paguldė į ligoninę, tada tyrimai patvirtino, kad jis užsikrėtęs Ebolos virusu.
Senegalas – penkta Afrikos šalis, kurioje pasireiškė karštinė.
Nuo pernai gruodžio virusas pasirodė Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje, Nigerijoje, Ugandoje. Paraleliai pastebimas protrūkis Demokratinėje Kongo Respublikoje, tačiau jis nesusijęs su epidemija Vakarų Afrikoje.
Tyrimai parodė: pirmas viruso nešiotojas – nėščioji, suvalgiusi vyro sumedžioto laukinio gyvūno mėsos. Greitai infekcija užsikrėtė moters giminaičiai, gydytojai ir dirbantieji vietos kapinėse.
Pirmą kartą apie Ebolos virusą sužinota 1976 m.
Dabartinis protrūkis laikomas didžiausiu, pavojingiausiu istorijoje. Rugsėjo pradžioje įvyks apie 100 medicinos specialistų susitikimas, kuriame dalyvaus ir specialistai iš Afrikos. Jie aptars eksperimentinius viruso gydymo metodus.
