Tačiau įstaigos „MNT Knowledge Center“ darbuotojų duomenimis, bulvės gali papildyti valgiaraštį naudingomis medžiagomis, pažymi „Medical News Today“.
Paprastai sakoma, kad bulvės turi daug krakmolo ir kalorijų. Ir tikrai, vidutinio dydžio bulvė turi 164 kalorijas, 02, g riebalų, 0 gramų cholesterino, 37 g angliavandenių, 4,7 g ląstelienos ir 4,3 g baltymų.
Joje yra 2 proc. kalcio dienos normos, 51 proc. vitamino C, 9 proc. geležies, 30 proc. vitamino B6, 12 proc. magnio ir 25 proc. kalio.
Bulvėse taip pat yra fosforo, niacino, folio rūgšties, cholino ir cinko.
Svarbu tai, kad neapdorotose bulvėse labai mažai druskos (mažiau nei 1 proc. dienos normos).
Be to, bulvėse yra alfa lipoinės rūgšties, kuri padeda organizmui paversti gliukozę gryna energija.
Bulvių lupenose galima rasti flavonoido kvarcetino, kuris pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir turi antioksidanto funkcijų.
Vadinasi, bulvės padeda išlaikyti sveikus kaulus, skatina kolageno gamybą, kontroliuoja kraujospūdį.
Valgant bulves, mažėja cholesterolio kiekis, o tai apsaugo širdį.
Bulvėse esantis vitaminas B6 neleidžia kauptis homocisteinui, kuris pažeidžia kraujagysles. O cholinas reguliuoja miegą, raumenų judesius, mokymosi procesą ir atmintį.
Bulvėse esančios medžiagos palaiko ląstelių membranos struktūrą, padeda perduoti nervinius impulsus, absorbuoti riebalus ir sumažina lėtinių uždegimų intensyvyumą.
Bulvėse esanti folio rūgštis dalyvauja DNR sintezėje ir atkūrime, neleidžia formuotis vėžinėms ląstelėms ir atsirasti mutacijoms.
Bulvėse esanti ląsteliena saugo nuo vidurių užkietėjimo, suteikia sotumo jausmą. Vitaminas B6 reguliuoja medžiagų apykaitą, skaidydamas angliavandenius ir baltymus į gliukozę ir amino rūgštis. O kolagenas, priklausantis nuo vitamino C, itin svarbus odai, jos tonusui ir jaunystei.
