„Lietuvoje mūsų klientų amžius yra 25-35 metai, tai skandinavai atvažiuoja vyresni, dažniausiai nuo 30-ies metų. Skiriasi operacijų asortimentas, pavyzdžiui, jeigu žmogui yra daugiau nei 45-eri užsienietės renkasi ir veido operacijų, tačiau Lietuvoje tokio amžiaus klientėms arba nėra poreikių, arba galimybių – sunku pasakyti“, - dėstė Kaune veikiančios klinikos „Grožio chirurgija“ direktorius Jonas Staikūnas.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje operacijas renkasi jauni žmonės, jis sako, jog dėl to gali būti kaltas jaunystės kultas.
„Manyčiau, kad tai yra jaunystės ir mados reikalas, kai didelės krūtys ir plokšti pilvai yra gražu. Tačiau kai mums kyla įtarimų dėl paciento motyvų imtis plastinės operacijos, stengiamės juos nukreipti psichoterapeuto konsultacijai“, - teigė J.Staikūnas.
Pasak jo, skirtumus tarp Lietuvos moterų ir užsieniečių amžiaus galima paaiškinti ir ekonominiais motyvais.
„Manau, tam turi įtakos ir skirtingi mūsų gyvenimo būdai: mes iš gyvenimo iškart norime daugiau, o vėlesniam laikui užsidedame visą naštą, o Vakaruose atvirkščiai – pirmiausiai našta: mokaisi, dirbi, atsiranda masė skolų, įsigyjamas būstas, tačiau po truputį gyvenimo lygis gerėja. Lietuvoje gyvenimo kokybė banguoja, o tos bangos, matyt, vyresnius žmones ir atgraso nuo, kaip jiems atrodo, nereikalingo išlaidavimo“, - svarsto chirurgas.
Klinikos skaičiavimais, moterys sudaro apie 80 proc. visų klientų, vyrai – apie 20 proc.
Mato daugiau priežasčių
Ekonomistai ir sociologai antrina, jog Vakarų Europos šalyse ir Skandinavijoje gyvenimo trukmė ir gerovė yra susieti glaudžiau, o laikui bėgant dirbančiam žmogui atsiranda vis daugiau galimybių dėmesio skirti sau.
„Lietuvoje, ir ypač buvusioje Sovietų Sąjungos erdvėje, yra labai daug atsitiktinių pajamų, o aukštos pajamos ne visuomet atitinka žmogaus pastangas jas gauti arba reguliarų sisteminį darbą. Dėl to dažnai ir jauni žmonės gali turėti pajamų, kurias gali panaudoti savo grožiui patobulinti“, - sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas, sociologas Boguslavas Gruževskis.
Be to, specialistai skaičiuoja, kad pajamos ir gyvenimo lygis Skandinavijoje bei Vakarų Europoje yra 4-5 kartus aukštesni, dėl to žmonės gali daugiau dėmesio skirti sau.
„Labai daug gali lemti paslaugų kaina. Spėčiau, kad lyginant su vidutiniu atlyginimu, o juo labiau su pensija, Skandinavijoje ir Lietuvoje plastinės chirurgijos paslaugų kaina smarkiai skiriasi, todėl pirkti tokias paslaugas gali tik kur kas mažesnė moterų dalis. Jei apskritai galinčių įpirkti plastinės chirurgijos paslaugas moterų Lietuvoje yra mažiau, tai tarp jų didesnę dalį gali sudaryti tos, kurios jaunos sėkmingai ištekėjo už turtingų vyrų, anksti rado gerai apmokamą darbą ir panašiai“, - mano Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis.
Lietuvoje ne visi randa pinigų dantims
„Viskas yra susiję, jei paslauga yra labiau paplitusi, savaime apie ją daugiau žinoma, o žmonės dažniau daugiausiai tiki savo artimųjų nuomone. Nors šios paslaugos buvo žinomos Sovietų Sąjungoje, jos nebuvo paplitusios, ir nors dabar jų teikiama vis daugiau, tai nėra norma. O jaunimas yra labiau informuotas, pasitiki naujomis technologijomis, naujomis kultūros, elgesio normomis, tad jiems tokios praktikos darosi normalesnės“, - dėsto B. Gruževskis.
Jis prognozuoja, kad po 10-15 metų, dabartiniam jaunimui tapus vyresniam, plastinės chirurgijos paslaugos paplis ir tarp vyresnio amžiaus žmonių, o dėmesys vyresnio amžiaus žmogaus grožiui taps norma.
„Ne mažiau svarbi ir vyresnio amžiaus, senatvės vertė, kuri Lietuvoje yra labai žema - tik apie 10 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai ir optimistiškai žiūri į senatvę, jos laukia. Skandinavijoje senatvė yra labiau suvokiama kaip natūrali gyvenimo dalis. Tokiu atveju, kūno grožis yra taip pat svarbus kaip ir jaunystėje, nes viskas yra tas pats: flirtas, simpatijos, antipatijos. Kai senatvė suvokiama neigiamai, tai, kas žmogui rūpi, pavyzdžiui, grožis, atrodo nebereikalinga. Toks požiūris - nesveikas, nes žmogaus gyvenimas nesibaigia nei sulaukus 30-ies, nei 50-ies metų“, - sako B. Gruževskis.
Anot jo, nieko nestebina, kai šeimos kuriamos ir 50, 60, 70-ies metų, tačiau jei žmonės mano, kad senatvė yra nevertinga, į save nenori investuoti.
Jaunimas skuba operuotis ir dėl nepriimamo grožio
Paklaustas, kodėl Skandinavijoje žmonės iki 30-ies neskuba tobulinti savo kūno ar veido chirurginėmis procedūromis, B. Gruževskis dėsto, jog labai svarbu, kaip grožis suvokiamas žmogaus aplinkoje.
„Ir moterų, ir vyrų kūnai iki 25 – 30 m. yra beveik tobuli: proporcijos yra mažiau ar daugiau harmoningos. Tačiau svarbu, kiek žmogus būdamas savo aplinkoje suvokia savo natūralų grožį, ir kiek jį priima savyje, kitame. Yra kultūros, kur žmogaus grožiui suteikiama mažiau dėmesio: visi yra gražūs ir tai yra norma, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Tada žmonės neskuba imtis priemonių per anksti, jie save mato gražiais“, - mano sociologas.
Jis apgailestauja, kad dažnai chirurginėmis procedūromis bandoma išspręsti kitų savybių stygiaus problemą.
„Žmonės dažnai savo nepopuliarumą ar nesėkmes tapatina su savo išvaizda, tačiau išorė gali turėti labai nedaug įtakos, jei žmogus turi kitų gerų bruožų, yra aktyvus darbinėje ir socialinėje veikloje bei panašiai. Tai žymiai labiau padidina patrauklumą nei ypatingas ausies ar nosies formos kampas“, - mano B. Gruževskis.
