Emociškai nestabilūs žmonės kasymusi užsikrečia itin lengvai. Vos tik pamato kitą tai darantį, jie patys ima jausti niežulį. Tokią išvadą padarė Halo universiteto Didžiojoje Britanijoje mokslininkų komanda, vadovaujama Henningo Holle'o. Vien stebint besikasantį žmogų suaktyvėja tam tikri smegenų centrai, kurie veikia pačiam atliekant šį veiksmą.
Gali būti, kad pernelyg stiprus šios smegenų dalies suaktyvinimas gali lemti žmogaus juntamą nuolatinį niežėjimą, nors medikai neaptinka jokių organinių to priežasčių. Šio tyrimo rezultatus mokslininkai pristatė JAV Mokslo akademijos leidinyje „Proceedings“. Mokslininkai jau seniai žino, kad kasymasis, panašiai kaip ir juokas ar žiovulys, yra užkrečiami. Vis dėlto, ne visų žmonių polinkis tam vienodai stiprus.
H. Holle'as kartu su kolegomis pasidomėjo šiuo reiškiniu detaliau. 33 tyrimo dalyviams buvo rodomi du filmai: pirmajame žmonės kasėsi, o antrajame – plekšnojo per tam tikras kūno vietas. Tai stebinčius savanorius tyrėjai slapčia filmavo. Po kiekvieno filmuko tiriamieji buvo apklausiami, kaip stipriai jautė niežulį.
Niežulys priklauso nuo asmenybės
Paaiškėjo, kad pasižiūrėjus vaizdo medžiagą apie kasymąsi, tyrimo dalyviai juto didesnį niežulį nei tada, kai stebėjo antrąjį filmuką. Be to, dauguma savanorių kasymusi užsikrėtė – daugiau nei 60 procentų tiriamųjų filmo apie kasymąsi metu patys bent jau kartą pasikasė. Labiausiai kasėsi tie, kurie jautė stipriausią niežulį. Ypač niežėjimas sustiprėdavo tuomet, kai buvo stebimas kairiojo peties kasymasis.
Įvertinus tyrimo dalyvių užpildyto klausimyno apie jų asmenybę duomenis paaiškėjo, kad didžiausią polinkį niežulio jautimui turi į neurozes linkę žmonės. Mokslininkai neurozę apibrėžia kaip asmenybės polinkį stipriai įsijausti į neigiamas emocijas. Ypatingai empatiški žmonės kasymusi užsikrečia lengviausiai.
Antrame tyrimo etape dalyvavo 18 savanorių. Jiems žiūrint tuos pačius filmus, mokslininkai kompiuteriniais tomografais skenavo jų smegenų veiklą. Paaiškėjo, kad stebint kitus besikasančius smegenyse suaktyvėja tos pačios zonos, kaip ir pačiam jaučiant niežulį ar kasantis. Matyt, tai galėtų padėti paaiškinti ir vadinamąjį psichogenetinį kasymąsi, kurio priežasčių medikams niekaip nepavyksta nustatyti.
Kadangi šiame tyrime dalyvavo nedidelis skaičius tiriamųjų, o kontrolinės grupės išvis nebuvo, jis gali būti tik atspirties tašku platesnei atskirų smegenų sričių tikslių funkcijų analizei.
