Tai gali baigtis net nutukimu.
Straipsnyje, kuris šią savaitę pasirodė žurnale „BioEssays“,Kalifornijos universiteto San Franciske, Arizonos valstijos universiteto ir Naujosios Meksikos universiteto mokslininkai iš mokslinės literatūros tyrinėjimų prieina išvados, kad mikrobai daro įtaką žmonių valgymo įpročiams ir maisto pasirinkimui, paskatindami vartoti tokį maistą, prie kurio jie geriausiai auga, o ne pasyviai tenkindamiesi tomis medžiagomis, kurias nusprendžiame jiems pasiūlyti, rašo news-medical.net.
Bakterijų rūšys varijuoja pagal maistines medžiagas, kurių joms reikia. Kai kurios pirmenybę teikia riebalams, o kitos – cukrui. Tačiau jos ne tik varžosi tarpusavyje dėl maisto ir nišos savo ekosistemoje (mūsų virškinamuosiuose traktuose), bet ir dažnai turi visai skirtingų tikslų negu mes, jei kalbėsime apie mūsų pačių veiksmus, sako daktarė Athena Aktipis, Kalifornijos universitete San Franciske įkūrusi Evoliucijos ir vėžio centrą.
Nors kol kas neaišku, kaip tai vyksta, autoriai mano, kad įvairios mikrobų kolonijos, vadinamos žarnyno mikrobioma, gali daryti įtaką mūsų sprendimams, išleisdamos į žarnyną signalines molekules.
Kadangi žarnynas yra susijęs su imunine sistema, endokrinine sistema ir nervų sistema, šie signalai gali turėti įtakos mūsų fiziologiniamatsakui.
„Žarnyno bakterijos yra manipuliacinės, - sakė Evoliucijos ir vėžio centro direktorius bei vienas iš tyrimo autorių, daktaras Carlo Maley. – Mikrobiomoje tvyro interesų įvairovė. Kai kurie iš jų sutampa su mūsų pačių mitybos tikslais, kiti – ne“.
Laimė, mes galime padaryti poveikį šiems mikroskopiniams, vienaląsčiams gyventojams, sąmoningai koreguodami tai, ką valgome, teigė C. Maley. Pokyčiai mikrobiomoje įvyksta per 24 valandas nuo mūsų mitybos pasikeitimų.
„Mūsų mityba turi milžinišką įtaką mikrobų populiacijoms žarnyne, - sakė C. Maley. – Tai ištisa ekosistema ir ji kinta minutėmis“.
Japonijoje, kur valgoma daug jūržolių, žmonių žarnynuose aptinkama netgi specialių bakterijų, virškinančių jūros dumblius.
Tyrimai rodo, kad žarnyno bakterijos iš dalies gali daryti įtaką mūsų mitybos sprendimams per nervą klajoklį, kuris jungia 100 mln. virškinamojo trakto nervinių ląstelių su smegenų pagrindu.
„Mikrobai turi sugebėjimų manipuliuoti elgesiu ir nuotaika, koreguodami nervo klajoklio nervinius signalus, pakeisdami skonio receptorius, gamindami toksinus, kurie priverčia mus jaustis blogai, ir išleisdami chemines medžiagas, kurios priverčia mus jaustis gerai“, - sakė A. Aktipis, šiuo metu dirbanti Arizonos universiteto Psichologijos fakultete.
