Naujausias tyrimas atskleidė, jog dirbtinė šviesa padidina įvairiausių ligų riziką – pradedant nutukimu, diabetu, depresija ir baigiant vėžiu.
2012 metais paskelbtos Europos Komisijos užsakyto tyrimo, kurį atliko geriausi mokslininkai, išvados atskleidė štai ką: „Dirbtinė šviesa nakties metu neatsiejama nuo krūties vėžio rizikos, taip pat sukelia miego, virškinimo trakto sutrikimų, neigiamai veikia nuotaiką, trikdo širdies ir kraujagyslių darbą“.
Be to, labai svarbi ir dirbtinės šviesos spalva. Leidinys „Neuroscience“ neseniai paviešino vieno tyrimo rezultatus: paaiškėjo, jog mėlyna šviesa nakties metu žiurkėnams kelia depresiją, mažiausią įtaką nuotaikai turi raudonos spalvos šviesa. Mokslininkas sakė, jog rezultatai vertingi ir kalbant apie žmones, todėl miegamiesiems rekomenduojamas jaukus raudono atspalvio apšvietimas.
Mokslininkai nesako, jog dirbtinė šviesa iš esmės yra blogis, tačiau reikia ją riboti.
Tyrimai parodė, jog dirbtinė šviesa nakties metu didina vėžio riziką. Neseniai ištirta daugiau nei 2 tūkst. vyrų, dirbančių naktimis – paaiškėjo, jog jiems kyla didesnis prostatos vėžio pavojus. Kiti mokslininkai išsiaiškino, jog, dirbant naktimis, net 60 proc. padidėja krūties vėžio rizika. Specialistai tvirtina, jog grėsmė aktuali ne vien naktinių pamainų darbuotojams.
Problema ta, jog elektra mūsų gyvenime atsirado gana neseniai, aiškina profesorius Richardas Stevensas iš Konektikuto universiteto sveikatos centro, besispecializuojantis šviesos poveikio žmogui srityje.
Šiuolaikiniai žmonės jau skaičiuoja apie 200 tūkst. metų, o elektros šviesa galime naudotis vos pastaruosius 100 metų. „Ryški šviesa nusileidus saulei – nenatūralus reiškinys. Dar visai neseniai tokių galimybių nebuvo – todėl žmogaus vidinis mechanizmas ir pasimeta“, - paaiškino profesorius.
Svarbiausias mechanizmas, kurį iš rikiuotės lengvai išveda dirbtinė šviesa – mūsų biologinis laikrodis. Būtent jis atsakingas už tai, kodėl vienu paros metu norime miego, o kitu jaučiatės žvalūs: viskas priklauso nuo išskiriamų hormonų. Biologiniam laikrodžiui taip pat tenka ir kitų organizmo funkcijų priežiūros pareiga: kalbame apie riebalų skaidymą, kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
Taigi bet koks veiksnys, sutrikdantis biologinio laikrodžio veikimą, atneša skaudžių padarinių sveikatai. Specialistai sako, jog dirbtinė šviesa siejama ne tik su vėžiu, bet ir su kitomis ligomis: diabetu, nutukimu, širdies problemomis depresija.
Mokslininkai vis dar nėra tikri, kodėl tokie sutrikimai gali baigtis taip liūdnai, tačiau nagrinėja net kelias teorijas. Viena iš jų susijusi su hormonu melatoninu, teigia profesorius R. Stevensas. Jis sukelia mieguistumą, organizmas jį išskiria nakties metu – pikas pasiekiamas apie 2 valandą ryto. Dirbtinė šviesa blokuoja šio hormono gamybą.
Melatoninas labai svarbus organizmui – ir ne tik dėl mieguistumo. Jis atsakingas už sveiką kraujospūdį ir reikiamą cukraus kiekį kraujyje, be to, mažina laisvųjų radikalų (žalojančių ląsteles) kiekį.
Kiti mokslininkai tvirtina, jog bet koks biologinio ritmo pažeidimas skatina vadinamųjų streso hormonų gamybą. Esą būtent jie siejami su didesne vėžio ir kitų sunkių ligų rizika.
24 valandų organizmo laikrodis taip pat kontroliuoja ir kitų hormonų gamybą. Pakalbėkime apie greliną, insuliną ir serotoniną, kurie siejami su apetitu, riebalų kaupimu ir nuotaika. Štai kodėl sutrikus šių hormonų gamybai prasideda tokios bėdos kaip antsvoris, antrojo tipo diabetas ir depresija.
Tiesą sakant, gydytojai ir mokslininkai taip sunerimo dėl pastarųjų Amerikos medikų asociacijos atradimų, jog reikalauja kuo skubiau atlikti daugiau tyrimų šia tema.
Jeigu nedirbate naktimis, ar tai turėtų rūpėti? Yra specialistų, manančių, jog vakarais naudojamas dirbtinis apšvietimas turi įtakos mūsų biologijai. Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, jog ilgai vakarais deginant fluorescencines lempas organizme sumenksta hormono melatonino kiekis. Tampa sunkiau užmigti.
Tokį poveikį turi ne tik virš galvos kabantys šviestuvai. Leidinyje „American Journal of Preventative Medicine“ skelbiama: „Tyrimai parodė, jog melatonino gamybą veikia tik apšvietimas vakare, bet ir kompiuteriai bei planšetės“.
Dar apie kompiuterius, pakanka prie kompiuterio pasėdėti iki miego likus penkioms valandoms ir minėtojo hormono gamyba sutrinka. Nors ši teorija dar oficialiai nepatvirtinta, sunerimti verta.
Problema ta, jog elektros lemputės ir kompiuterio ekranai skleidžia daug vadinamosios mėlynosios šviesos (televizorių ekranai ją taip pat skleidžia, bet žymiai mažiau). Šios rūšies šviesa mūsų akims atrodo balta, dirbtinę šviesą sudaro visas spalvų spektras – be to, joje labai daug mėlynosios šviesos. Ji mus veikia tarsi žadintuvas – sumažėja melatonino kiekis, nesinori miego. Ji tarsi sako: ei, budinkis, jau rytas, teigia profesorius R. Stevensas.
Problemų kyla įjungus šviesą. Lemputės skleidžia daug mėlynosios šviesos. Nors dieną ji visai nekenkia, vakare gali sutrikti melatonino gamyba, ir bus sunku užmigti.
Naujos kartos energiją taupančios elektros lemputės gamina dar daugiau mėlynosios šviesos nei senosios.
„Vakare geriau tinka kaitinamosios lemputės, o ne energiją taupančios. Dabar visi agituoja už energiją taupančias lemputes, tačiau, nors ir saugo aplinką, jos skleidžia daug mėlynosios šviesos“, - sako profesorius R. Stevensas.
Profesorius R. Stevensas perspėja, jog reikia atlikti daugiau išsamių tyrimų, aiškinantis, ar dirbtinės šviesos sukeliami pokyčiai žmogaus organizme iš tikrųjų padidina vienos ar kitos ligos riziką – tad nepanikuokite ir dažniau mėgaukitės žvakių šviesa.
Profesorius sako, jog idealiausias pasirinkimas – raudona šviesa, ypač miegamajame. Esą ji mažiausiai trikdo žmogaus biologinį laikrodį.
„Kai naktį keliuosi į tualetą, visada užsidegu blausią raudoną šviesą – ji neleidžia miegams išsilakstyti“, - patirtimi dalijasi akademikas.
Štai ir daugiau patarimų, kaip manipuliuoti šviesa savo naudai. „Jeigu rytais norite jaustis žvalūs, pavyzdžiui, ką tik atvykę į darbą, geriausia įsijungti energiją taupančias lemputes. Tačiau vakare, kai budrumo nebereikia, blausi šviesa – pats geriausias pasirinkimas“, - teigia Sario universiteto profesorė Debra Skene.
Oksfordo profesorius Russellas Fosteris taip pat pasisako už blausią šviesą vakarais. Nors akademikas ir gana skeptiškai vertina elektros lempučių gebėjimą sutrikdyti žmogaus biologinį laikrodį, tačiau pripažįsta: „Visada stengiuosi prieš miegą patalpoje dirbtinę šviesą sumažinti iki minimumo. Visi mes prieš miegą puikiai apšviestame vonios kambaryje valomės dantis – tiek dirbtinės šviesos pakanka, kad miegai išsilakstytų. Aišku, rytais toks šviesos šokas visai tinka“.
Profesorius R. Fosteris teigia manąs, jog pasivaikščioti dienos metu žiemą – ypač rytais – tiesiog būtina. „Arba pabudote, praskleiskite užuolaidas ir pusryčiaukite prie lango. O tada – į lauką. Ir visai nesvarbu, koks lauke oras“.
Mokslininkai apšvietimą matuoja liuksais. Normaliai žmogaus biologinio laikrodžio veiklai reikia nuo 1000 iki 2000 liuksų. Kambario, kuriame įjungtos šviesos, apšvietimas lygus maždaug 200-300 liuksų. Lauke, net ir apsiniaukusią dieną – maždaug 10 tūkst. liuksų.
Natūrali šviesa ne tik padeda išvengti miego sutrikimų, bet ir užtikrina puikią smegenų sveikatą (ypač kalbant apie vyresnio amžiaus žmones).
S. Skene sako, jog, bėgant metams, mūsų akys darosi vis nejautresnės šviesai – todėl vyresnio amžiaus žmonėms reikia nuo 3 iki 5 kartų daugiau šviesos nei jaunimui.
Tačiau patarimas galioja visiems be išimties: vakarais dirbtinės šviesos kiekį sumažinkite iki minimumo, o rytais būtinai išeikite į lauką. Galbūt net už elektrą mokėsite mažiau.
