„Kad ir kaip būtų gaila, tačiau tokį scenarijų prognozavau jau anksčiau. Dar praėjusių metų vasarą iš ligoninės finansinių rezultatų buvo matyti, kad ligoninių sujungimas grimzta į finansinius nuostolius“, – situaciją Klaipėdos universiteto ligoninėje Eltai komentavo A. Vaitkus, pridurdamas, kad pasikreipęs į ministeriją dėl veiksmų plano, informacijos nesulaukė.

„Prašiau ministerijos pagalbos, deja, bet iki šiol neturiu informacijos ar yra parengtas veiksmų planas, kaip ligoninių naujasis darinys spręs susidariusias problemas“, – pažymėjo Klaipėdos meras.

A. Vaitkus žada vėl kreiptis į ministeriją su prašymu spręsti „gilėjančią finansinę krizę“. Meras pabrėžia, kad situaciją dėl Klaipėdos universiteto ligoninės įsiskolinimų turi išspręsti SAM.

„Nesinorėtų, kad delsimas taptų rizika žmonių sveikatai ar net gyvybei. Tad tikiuosi išgirsti atsakymus į mano keliamus klausimus“, – sakė jis.

„Visus šiuos kylančius klausimus privalo spręsti dabartinė turto savininkė – sveikatos apsaugos ministerija. Klaipėdos miesto savivaldybė finansiškai padėti ligoninei neturi jokio pagrindo. Nesinorėtų sulaukti tokios dienos, kai nebus pinigų darbuotojų algoms, medikamentams, medicininei įrangai ar maistui pacientams“, – akcentavo A. Vaitkus.

Ministerija: vyksta papildomų finansinių galimybių paieškos

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas T. Bagdonas tikina, kad šiuo metu yra dirbama su naująja Klaipėdos universiteto ligoninės administracija, siekiant sumažinti finansinę naštą.

„Vyksta įvairių projektų, tarp jų ir investicinių bei IT, aptarimas bei papildomų finansinių galimybių paieškos“, – Eltai perduotame komentare teigė ministro patarėjas.

Pasak jo, ligoninės įsiskolinimus ženkliai padidino tai, kad gydymo įstaiga nesuteikė dalies suplanuotų paslaugų. Todėl, pažymėjo T. Bagdonas, ligoninė negavo finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Visgi, pasak jo, naujasis gydymo įstaigos vadovas Audrius Šimaitis stengiasi pritraukti specialistus, kurie, tikisi ministro patarėjas, leis suteikti visas sveikatos paslaugas.

„Naujasis vadovas Audrius Šimaitis aktyviai pritraukinėja specialistus, kas, tikimės, leis šiemet vykdyti sveikatos paslaugų teikimą visa apimtimi, taip gaunant visas suplanuotas lėšas ir palengvinant ligoninės finansinę padėtį“, – pažymėjo T. Bagdonas.

Jis pridūrė, kad šiuo metu ministerija laukia teisinio įvertinimo iš Specialiųjų tyrimų tarybos dėl audito metu nustatytų trūkumų įvertinimo.

„Taip pat atsakymo, ar galėjo buvęs Klaipėdos ligoninės, kuri vėliau tapo KUL dalimi, vadovas kartu su senosios sudėties stebėtojų taryba priimti sprendimą dėl atlyginimų padidinimo darbuotojams, kas itin prisidėjo prie esamos finansinės situacijos“, – teigė ministro patarėjas.

ELTA primena, kad pernai veiklą pradėjusi Klaipėdos universiteto ligoninė, įkurta sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, šiuo metu yra įsiskolinusi daugiau nei 11 mln. eurų. Apie tai pranešė naujienų portalas LRT.

Audito metu nustatyta, kad 2022 metų pabaigoje buvo ženkliai padidinti darbuotojų darbo užmokesčiai. Tų metų sausio–spalio mėnesiais etatinio darbo užmokesčio priskaitymų vidurkis siekė kiek daugiau nei 1,9 mln. eurų, o tų pačių metų gruodį – daugiau nei 2,9 mln. eurų.

Audito metu taip pat klausimų sukėlė KUL darbuotojų grupės kelionė į Graikiją gegužės 28–birželio 3 d. Iš viešosios įstaigos „Edukaciniai renginiai ir mokymai“ KUL tarptautinį profesinio mokymo renginį-profesinės kompetencijos tobulinimo seminarą įsigijo už 29 722 eurus.

Viešuosius pirkimus 2022 m. vertinę auditoriai taip pat nustatė neatitikimų tarp ligoninės planuotų ir realiai įvykdytų pirkimų. Pavyzdžiui, tais metais buvo suplanuota įvykdyti 200 pirkimų, o įvykdyta 590 pirkimų.

Kaip skelbė LRT, dar iki Klaipėdos universiteto ligoninei pradedant vadovauti A. Šimaičiui, įstaiga kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir perdavė informaciją apie praeityje buvusios vadovybės priimtus sprendimus.