Klaipėdos universiteto ligoninės finansinis nuostolis – jau net 15 milijonų eurų.
Nors ligoninė pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, uostamiesčio vadovas negali ramiai kalbėti apie procesus, kurie vyksta įstaigoje.
Jis visus paskutinius metus aktyviai dalyvavo ligoninių reformos užkulisiuose, o dabar mato grėsmę dėl socialinių garantijų 3 000 jos darbuotojų, kurie teikia gydymą šimtams tūkstančių regiono gyventojų.
Šiandien A. Vaitkus primena momentą, kai užteko politinės valios Klaipėdos vaikų ligoninę palikti pavaldžią Savivaldybei..
– Gal galėtumėte priminti paskutinių kelerių metų įvykius, priešistorę, kuri privedė prie dabartinės situacijos Klaipėdos universiteto ligoninėje?
– Nuo pat pradžių, kai buvo pradėta kalbėti apie ligoninių jungimą, aš sakiau, kad turi būti aiški strategija ir planas.
Viso to reikia, kad nei pacientai, nei medicinos personalas nepatirtų jokių neigiamų pasekmių, o priešingai – turėtų gauti apčiuopiamą naudą.
Deja, bet į mano pastabas niekas neatsižvelgė ir dabar turime situaciją, kokią prognozavau, o politiniai oponentai bandė man įrodyti, kad viskas bus gerai.
2019 metų gruodžio mėnesį pateikiau siūlymą padaryti rimtą studiją, kurioje būtų visų Klaipėdos miesto gydymo įstaigų, tiek privačių, tiek valdomų Savivaldybės ar ministerijos, analizė.
Studija turėjo pateikti siūlymus, kaip mieste turėtų tvarkytis visa sveikatos sistema, nuo poliklinikų iki ligoninių, artimiausius 50 metų.
Dėl studijos, baigėsi viskas tuo, kad Savivaldybės užsakymu už, rodos, 9000 eurų ji buvo padaryta, ir ta studija atgulė į stalčių.
– Bet, jei teisingai suprantu, jūs niekada nepasisakėte prieš ligoninių jungimą?
– Taip, dėl jungimo man niekada nekilo klausimų.
Toje didelėje strateginėje studijoje aš norėjau matyti ligoninių sujungimą su moderniu pacientų priėmimo centru.
Akivaizdu, kad šalia fiziškai esančios ligoninės turi būti jungiamos. Ligoninių sujungimas leidžia atsisakyti besidubliuojančių funkcijų.
Tai efektyvumas ligoninėms, nauda pacientams, naujos galimybės personalui.
Tačiau ir šiandien Klaipėdoje mes nieko negirdime dėl modernaus bendro priėmimo skyriaus. Kaip ir anksčiau, veikia senoji sistema.
– O toks planas jau yra?
– Mano žiniomis, iki šios dienos jokio plano, kas ir kada būtų daroma gerinant ligoninių padėtį, ir toliau nėra.
Jau 2022 metų gegužės mėnesį Vyriausybė priėmė sprendimą priimti Klaipėdos savivaldybės perduotą ligoninės turtą.
Jau tada ligoninė de jure ir de facto tapo Sveikatos apsaugos ministerijos valdoma įstaiga.
Būtent tada reikėjo organizuoti auditą.
Tačiau nei tada, nei 2023 metais iki balandžio mėnesio, kol patys Klaipėdos medikai neinicijavo tokio audito, kurio metu fiksuojama esama padėtis ir priimti būtini sprendimai.
Dabar ligonines tiesiogiai reikia gelbėti. Jos aptarnauja ne tik Klaipėdos miestą ir klaipėdiečius, jos aptarnauja visą regioną.
Kuris, kaip jau minėjau, yra gana didelis. Ligoninių finansinio stabilumo užtikrinimas yra labai svarbus ne tik Klaipėdos miestui, bet ir visam regionui.
Šiandieną aš labai džiaugiuosi, kad Tarybos nariai praėjusioje kadencijoje atsižvelgė į mano įtikinėjimus ir argumentus, kad negalima atiduoti Klaipėdos vaikų ligoninės į naują junginį.
Nes jau tada mačiau, kad junginys nėra aiškus, nėra plano, nėra strategijos.
Šiuo metu girdžiu komentarus, kad miesto merui nereikėtų rūpintis dėl jungtinių ligoninių.
Tačiau visiems noriu pasakyti: pacientams nėra svarbu, kam priklauso viena ar kita ligoninė, žmonės privalo gauti paslaugas kokybiškas ir laiku.
Klaipėdoje turime unikalių gydytojų, kurių kompetencijos žinomos ne tik Europoje, bet atskirais atvejais – ir pasaulyje.
Ir visų mūsų tikslas ir pareiga yra šį potencialą išsaugoti, o pacientams – suteikti aukščiausio lygio paslaugas.
Tai privalo užtikrinti dabartinis ligoninių savininkas – Sveikatos apsaugos ministerija.
Laukti laiko nebėra.
Labai viliuosi, kad naujajam vadovui nenusvirs rankos imantis pokyčių ir išgyvenant tikrai nelengvą finansinį bei emocinį laikotarpį.
