Medikai atvirauja kartais susiduriantys su pareiškimais, kad geriau jos būtų mirusios. Tokias dramas kelia negalėjimas susilaukti vaikų, nes chemoterapijos nualintos kiaušidės nebeatlieka savo funkcijos. Pasaulyje jau taikomas unikalus eksperimentinis vaisingumo išsaugojimo būdas užšaldant moters kiaušides. Netrukus tai bus daroma ir Lietuvoje: Onkologijos institute inicijuojama onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa.
Nauja tendencija: kaip išsaugoti ne tik gyvybę, bet ir gyvenimo gerovę
Pasak Onkologijos instituto Biobanko vadovės dr. Živilės Gudlevičienės, statistiniai duomenys rodo, kad pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vis dažniau onkologinės ligos diagnozuojamos jauno amžiaus pacientams (iki 35-40 m.). Kita vertus, taikant ankstyvąją navikų diagnostiką ir pažangų gydymą, ženkliai gerėja onkologinių pacientų išgyvenamumas, todėl vis daugiau vėžiu sergančių moterų susiduria su nevaisingumo problema. Net šiais laikais jos vis dar nepakankamai žino apie chemoterapijos, radioterapijos ar radikalaus chirurginio gydymo poveikį jų reprodukcinei sistemai.
Šiuo metu pasaulyje yra patvirtintos metodikos vyrų lytinių ląstelių išsaugojimui (spermos šaldymas iki vėžio gydymo). Tokios procedūros taikomos daugelyje šalių ir daugelyje klinikų. Pati procedūra yra nesudėtinga, atokūs rezultatai yra puikūs. Vyrai, kuriems yra diagnozuotas ir gydytas vėžys, turi puikias galimybes susilaukti savo genetinių vaikų, jei iki gydymo užsišaldo savo lytines ląsteles. Tiesa, ši procedūra Lietuvoje kol kas atliekama tik privačiose klinikose. Kita vertus, moterims tokios paprastos alternatyvos nėra net už pinigus. Šiuo metu pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, joms siūloma užšaldyti kiaušialąstes ar embrionus iki vėžio gydymo, tačiau tokios procedūros reikalauja papildomo pasiruošimo bei laiko jas atlikti, o diagnozavus onkologinę ligą laiko kiaušidžių stimuliacijai ar pagalbinio apvaisinimo procedūroms dažniausiai nebelieka. Be to, jauno amžiaus moterys (ar paauglės) gali neturėti partnerio, todėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų joms atlikti ir užšaldyti embrionų neįmanoma. Kiaušialąsčių šaldymas taip pat reikalauja papildomos stimuliacijos hormonais, o tai dažnai pavojinga sergant vėžiu.
„Po kiaušidžių pašalinimo ar vėžio gydymo įtakos joms moteris ne tik lieka nevaisinga, ji visą likusį gyvenimą turi vartoti hormonus. Esu girdėjusi kalbant vaikų hematologus, kad tos mergaitės, kurios pagyja nuo savo onkologinės ligos, bet vėliau sukūrusios šeimas negali susilaukti vaikų, jos patiria tokias emocines krizes, kad net sako: „Jau geriau tada būčiau numirusi nei dabar gyvenčiau be vaikų“. Būtent šie moterų išgyvenimai mokslininkus paskatino ieškoti technologijų, kaip išsaugoti vaisingumą. Mat vėžio gydymo rezultatai vis gerėja, daug žmonių pasveiksta, bet tolesnė gyvenimo kokybė jų nebetenkina. Taigi ieškoma būdų, kaip kuo mažiau sužaloti gyvenimo kokybę po onkologinės ligos“, - pasakojo Ž. Gudlevičienė.
Šiuo tikslu pasaulyje siūlomas kiaušidės audinio šaldymas prieš vėžio gydymą. Tuo tikslu imami maži kiaušidės audinio gabalėliai (biopsijos) ar visa kiaušidė ir užšaldoma naudojant specialias metodikas ir specialią kontroliuojamą šaldymo įrangą. Toks audinys yra saugomas ultra gilaus šaldymo šaldikliuose (-150°C) ilgą laiką ir esant remisijos periodui po vėžio gydymo gali būti transplantuojamas tai pačiai moteriai. Tokiu būdu atstatomas ir natūralus moters ciklas, nereikalinga skirti pakaitinės hormonų terapijos po vėžio gydymo, ir moteris gali natūraliu būdu pastoti bei susilaukti savo genetinių vaikų.
Užšaldytų kiaušidžių pagalba jau gimė 30 vaikų
Mokslininkė neseniai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje ir praktiniuose kursuose, kurių metu įsisavino naujausią kiaušidės audinio užšaldymo ir atšildymo technologiją. Iš karto po kursų ši technologija įdiegta Onkologijos instituto Biobanke. Pasak jos, biopsijos būdu paprastai paimami labai nedideli kiaušidžių audinio gabaliukai – degtuko galvutės dydžio. Tokio mažo medžiagos kiekio implantavimas taip pat labai paprastas – biopsijos būdu. Netgi yra svarstymų, kad audinį implantuoti galima tiesiog po oda – pavyzdžiui, dilbio srityje, tačiau šiam audiniui tai nebūdinga vieta, todėl vis dėlto linkstama ją implantuoti atgal į kiaušides, o jei jos pašalintos – bent jau į tą vietą, kur kiaušidė buvo.
„Konferencijoje buvo pateikti naujausi rezultatai, kad pasaulyje po tokių procedūrų jau gimė 30 vaikų. Tai nėra plačiai taikoma procedūra – kol kas ji atliekama mokslinio tyrimo pagrindu, tačiau rezultatų apie neprigijimą nebuvo pateikta. Atvirkščiai, buvo kalbama, kad net jei audinys nėra labai gyvybingas, tarkime, atšildžius pusė audinio žuvo, jis vis tiek prigijo ir savo funkciją atliko. Atmetimo reakcija neišsivysto, kadangi žmogui implantuojamas jo paties audinys. Tačiau net jei audinys organizme neprigytų, tikėtina, kad nesukeltų ypatingos organizmo reakcijos, kaip sąnario, širdies ar kito organo transplantacijos atveju. Šie gabaliukai tiesiog natūraliai rezorbuotųsi“, - svarstė Ž. Gudlevičienė.
Beje, kiaušidės audinį galima užšaldyti ir labai jauno amžiaus mergaitėms (2 metų). Vėliau, esant ligos remisijai (ypač tai aktualu hematologinių ligų atvejais), net praėjus 4-5 metams po ligos diagnozės, šis audinys transplantuojamas tai pačiai mergaitei. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad brendimo periodu joms formuojasi normalus menstruacijų ciklas. Taigi pirmieji kiaušidės audinio šaldymo ir transplantacijos rezultatai rodo, kad tokia biotechnologija yra pakankamai veiksminga ir efektyvi.
Kiek moterų padėtų susilaukti vaikų Lietuvoje?
Norint programą įgyvendinti Lietuvoje, ji turi praeiti kelis mokslinius svarstymus, kurie, pasak mokslininkės, užtruks keletą mėnesių. Taip jai turi pritarti Bioetikos komitetas, kadangi tai dar mokslinis tyrimas, o ne įdiegta technologija. Tačiau dėl to bėdos, jos manymu, neturėtų būti, nes jokių etinių problemų šis tyrimas nekelia – paimamas to paties organizmo audinys. Ateityje ši procedūra greičiausiai bus prilyginta kaulų čiulpų transplantacijai.
„Kalbant apie kainą, technologijų yra įvairių. Terpės, žinoma, yra brangios, tačiau tik todėl, kad tai visiška naujovė. Visada galima rasti brangių komercinių medžiagų pakaitalus ir viską padaryti pigiau. Mes paskaičiavome, kad su viskuo procedūra kainuotų iki tūkstančio litų. Ketiname atlikti tyrimą ir pasiūlyti valstybei, kad šios programos būtų remiamos. Juk valstybė pajėgi už vienos moters tyrimą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje mokėti iki tūkstančio litų. Šiuo atveju kaštai būtų kur kas mažesni, nes mažesnis pacienčių skaičius“, - įsitikinusi Biobanko vadovė.
Onkologijos instituto medikai paskaičiavo, kad šioje įstaigoje būtų poreikis tokias procedūras atlikti maždaug 20 moterų per metus. Visoje Lietuvoje tokios procedūros vaisingumą kasmet išsaugotų apie 100 moterų ir apie 20 mergaičių.
Nors vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresnio amžiaus žmonėms, pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau juo suserga ir jaunesni asmenys. Reprodukcinio amžiaus moterų grupėje iki 35 metų kasmet diagnozuojama po 40-50 naujų gimdos kaklelio ir krūties vėžio, 10-20 kiaušidžių vėžio ir keletas gimdos vėžio atvejų. Prie šios statistikos reikėtų pridėti jaunų moterų susirgimus kitomis vėžio formomis (leukemija, limfoma ir pan.), kurių gydymas pažeidžia kiaušides.
