Pirmieji pagalbą neblaiviems piliečiams suteikia greitosios pagalbos medikai.
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai suskaičiavo, jog kasdien apie penki procentai visų iškvietimų atitenka nesaikingai vartojantiesiems alkoholį.
Paprastai tokiems “nelaimėliams” padėti skubama iki dvidešimties kartų per parą.
Kaip “Kauno dienai” pasakojo įstaigos direktorius (vyr. gydytojas) Nerijus Mikelionis, pagalbos šaukiasi beviltiškoje padėtyje atsidūrę policijos pareigūnai arba gyventojai, pastebėję įvairiose vietose gulinčius, jų manymu, rimtų sveikatos sutrikimų turinčius žmones.
“Pastaraisiais atvejais, reaguojant į pranešimus, dažniausiai siunčiamas reanimobilis su aukščiausio lygio medikų brigada, tačiau, kaip parodė patirtis, tokia įmantri pagalba paprastai būna nereikalinga”, - teigė Greitosios pagalbos stoties vadovas.
Įstaigos direktoriaus pavaduotoja medicinai Irena Jurevičienė sako, kad “visuomenė, pranešdama apie panašius įvykius, turėtų būti atidesnė bei tiksliau nupasakoti esamą situaciją, nes tuo pat metu ypač skubios, vienintelio mieste esančio reanimobilio pagalbos gali prireikti išties pavojingų širdies priepuolių ištiktiems ligoniams”.
N.Mikelionis įžvelgia dar dvi ne mažiau aktualias problemas jo vadovaujamos įstaigos personalui: “Pirmiausia - darbuotojų saugumas, kai reikia padėti nežinia ko įsikarščiavusiems neblaiviems piliečiams. Antra - juridinė problema, nes įstatymų numatoma tvarka medikams nesuteikia teisės gydymo įstaigose uždaryti neblaivių piliečių į jiems skirtas palatas”, - dėstė direktorius.
Specialios patalpos
Daugelio Kauno ligoninių priimamuosiuose įrengtos neblaiviems asmenims skirtos patalpos, kurios, kaip teigia patys medikai, neišsprendžia opaus klausimo. Kauno apskrities ligoninės generalinio direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja gydymui Janina Bierienė sakė, jog įstaigoje yra įkurtas nedidelis kambarėlis su pora neaukštų gultų, kad ant kojų nepastovintys “pacientai”, iškritę iš lovų, nesusižeistų. Dėl vietos stokos pastarieji apartamentai atsidūrė tiesiai prieš procedūrinio kabineto duris. Neretai juose kylantis triukšmas trikdo koridoriuje laukiančių ligonių ar jų artimųjų ramybę. Be to, pasitaiko ir kurioziškesnių situacijų, kai iš po blaivinimo palatos durų pradeda tekėti anaiptol ne vanduo ir prie laukiamajame sėdinčių pacientų kojų susidaro nemalonų kvapą skleidžiančios balutės. Patalpą teko porą kartų remontuoti, nes joje “apsistojantys” piliečiai sugeba greitai niokoti ligoninės turtą. Medikai prisimena, jog anksčiau ten buvo įrengta kriauklė, kad tariami ligoniai galėtų praustis bei laikytis elementarios švaros, tačiau ji netrukus buvo panaudota “visokeriopais tualetiniais tikslais”.
Vidutiniškai per naktį Apskrities ligoninėje apsilanko iki penkių girtų asmenų. Medikai pastebėjo, kad šis skaičius gerokai išauga švenčių metu arba kiekvieną mėnesį, kai išmokamos įvairios socialinės pašalpos, pensijos ar dirbančiųjų algos.
Labdaringa pagalba
Apskrities ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjas Petras Tuomenas patvirtino, kad tokios priemonės, kokių imamasi pastaruoju metu, norint padėti neblaiviems piliečiams, ne tik atima darbuotojams laiko, bet ir sukelia daug papildomų rūpesčių. Priėmimo skyriaus gydytoja Inga Aleknienė apgailestavo, kad “girtumas - nėra ta patologija, už kurią medicinos įstaigoms būtų mokami pinigai”. Kauno apskrities ligoninės medikai visas atliekamas procedūras bei priežiūrą pavadino tiesiog labdara, kurios neretai suteikiama pakankamai nemažai. I.Aleknienė pasakojo, kad dažną neblaivų pacientą tenka nuodugniai ištirti, ar po girtumu nesislepia rimtesnės ligos bei sužalojimai.
Medikai vieningai laikosi nuomonės, kad išblaivinimo įstaiga mieste yra būtina, tačiau tai neturėtų būti seno pobūdžio blaivykla. Greitosios pagalbos vadovo N.Mikelionio manymu, jau vien tik pavadinimas “blaivykla” būtų neetiškas. Gydytojo įsitikinimu, įstaiga turėtų būti kuriama bendromis medikų, policijos ir savivaldos institucijų jėgomis. Reikia parengti specialių nakvynės namų, skirtų alkoholio aukomis tapusių asmenų priežiūrai, projektą.
Užmirštas projektas
Apie anksčiau buvusį panašaus pobūdžio planą “Kauno dienai” prasitarė Kauno m. VPK viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas Rimas Sidera. Pareigūnas teigė prisimenantis, kai 2000-aisiais, likvidavus paskutinę Kaune veikusią blaivyklą, Savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, parengusi detoksikacijos centro projektą. Tačiau idėjos įgyvendinimui prireikė nemažai lėšų, kurių stoka vėliau tapo priežastimi užmiršti viską, kas buvo sumanyta.
R.Sidera pritaria daugelio vieningai nuomonei, jog išblaivinimo įstaiga mieste yra būtina: “Turi būti vieta, kur būtų galima patalpinti neblaiviuosius”. Prevencijos skyriaus vadovas kratosi tik vienintelės minties: kad ji būtų, kaip anksčiau, policijos struktūroje. Jo manymu, padauginusių alkoholio piliečių gydymas ar priežiūra - ne policijos darbo funkcija. Prisiminus anksčiau taikytus darbo su išgėrusiais asmenimis principus, šiandieninėje visuomenėje tai būtų traktuojama kaip akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas: “Juk nesustosi prie restorano, kaip kažkada, ir netykosi iš ten išeinančių girtuoklėlių”, - šypsojosi pareigūnas.
Potencialios aukos
Kauno m. VPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės vadas komisaras Tauris Stauskis pripažino, jog dažniausiai gatvėse besišlaistantys neblaivūs piliečiai nukenčia nuo chuliganų. Jo vadovaujamos rinktinės pareigūnai, patruliuojantys mieste, ne tik privalo apsaugoti gyventojus bei jų turtą nuo agresyviai nusiteikusių girtų asmenų, bet gina ir juos pačius, tampančius vagių bei plėšikų taikiniais. Pastarieji nusikaltimai dažniausiai įvykdomi tamsiuoju paros metu, tačiau pasitaiko incidentų ir dieną, kai padauginusiųjų alkoholio tykoma atokesnėse vietovėse ar užkampiuose. Tokiose situacijose neišsiverčiama be medikų pagalbos, nes užpuolikai nebijo prieš svirduliuojančias aukas panaudoti fizinės jėgos. T.Stauskis, pasakodamas apie rūpesčius, patiriamus su nesaikingai alkoholinius gėrimus vartojančiais miestelėnais, pastebėjo: “Jeigu su neblaiviu piliečiu dar įmanoma susikalbėti ir jis pareigūnams nurodo savo asmenybę bei gyvenamąją vietą, šie nedelsiant pristato jį į namus, kad būtų išvengta gresiančios nelaimės. Kitu atveju padauginusieji pristatomi į policijos nuovadą arba atiduodami į medikų globą”.
Sostinės “Sala”
Kauno miesto savivaldybei derėtų pasimokyti iš vilniečių, kur jau penktus metus veikia kol kas vienintelė šalyje blaivykla. Nuo 2000 metų prie sostinės Nakvynės namų veikia detoksikacijos centras “Sala”. “Kauno dienos” kalbintas Nakvynės namų filialo vedėjas Vikentijus Suchovejus teigė, jog vidutiniškai per mėnesį čia pabuvoja daugiau nei tūkstantis žmonių. Apie pusę klientų, maždaug iki dvidešimties neblaivių asmenų per parą, pristato policija ir greitoji medicinos pagalba, kiti patys atvyksta pernakvoti savo noru. Pastarieji paprastai būna benamiai, dažnai apsilankantys naktimis. Pasak vadovo, niekada nėra kilę jokių nesklandumų dėl suvaržytų žmogaus laisvių ar kitaip pažeistų teisių, tačiau jei tokių priekaištų ir atsirastų, juos pavyktų greitai išspręsti.
“Tokiems klausimams nėra beveik jokio pagrindo, nes mes, priimdami pernakvoti neblaivius piliečius, apsaugome juos ir neleidžiame sušalti gatvėse ar kitaip nukentėti. Išsiblaivę asmenys nedelsiant išleidžiami į namus, tačiau yra tekę naudojant alkoholio matuoklį įrodinėti, kad išeiti dar per anksti”, - tvirtino blaivyklos vedėjas. Jei agresyviai nusiteikę klientai triukšmauja ar kitaip nesilaiko tvarkos, kviečiami policijos pareigūnai, kurių pagalba dažniausiai suveikia labai efektingai.
Išblaivinimas ir nakvynė “Saloje” kainuoja 28 litus. V.Suchovejus paaiškino, jog tai nėra bauda, o tik atlygis už suteiktą prieglaudą. Šią sumą geranoriškai sumoka daugelis atgabentų piliečių, tačiau retkarčiais tenka imtis teisinių priemonių pinigams išieškoti.
Klaipėda gali tapti antruoju miestu Lietuvoje, atgaivinusiu blaivyklą. Tokią galimybę, tardamiesi su meru Rimantu Taraškevičiumi, jau kurį laiką svarsto miesto medikai, policininkai ir Savivaldybės darbuotojai.
