Viešbutyje ligos užkrato neaptikta. Legionelių aptikta kaunietės namuose, vonioje.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus Gintauto Klygio, legionelėms palanki plisti terpė susidaro, kai taupumo sumetimais į būstą tiekiamas žemesnės nei 51 laipsnio temperatūros vanduo.
Kaunietė, pneumonijai būdingus ligos požymius pajuto spalio 25 d. Jai pakilo aukšta temperatūra, prasidėjo sausas kosulys, buvo jaučiamas bendras organizmo silpnumas. Spalio 28 d. ji paguldyta į ligoninę. Lapkričio 4 d. iš paimto šlapimo mėginio išauginta L. pneumophila.
Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tai gali būti kvėpavimo nepakankamumas, kai plaučiai nebegali organizmui suteikti pakankamai deguonies. Kartais ištinka septinis šokas, kai dėl staiga nukritusio kraujo spaudimo nebepatenka pakankamai kraujo į gyvybiškai svarbius organus, ypač inkstus ir smegenis. Taip pat legioneliozė gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Tuomet inkstai staiga praranda gebėjimą atlikti savo pagrindinę funkciją - pašalinti skysčio perteklių ir nereikalingas medžiagas iš kraujo. Kai legioneliozė negydoma skubiai ir veiksmingai, ji gali baigtis mirtimi, ypač jei silpna imuninė sistema.
Legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose. Paprastai užsikrečiama viešbučiuose, ligoninėse, darbo vietose įrengtose maudymosi patalpose. Kartais legionelės į kvėpavimo takus gali patekti ir tiesiogiai - respiracinės terapijos metu. Plačiai legionelių randama natūralioje aplinkoje - upių ir ežerų vandenyje bei dirvožemyje. Kur kas daugiau jų aptinkama gamybinės ir visuomeninės paskirties vandens objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Legionelių dauginimuisi reikalingos maistinės medžiagos, kurios gaunamos iš vandens sistemose aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos ir kt.) bei nuosėdos, nuoviros ar rūdys.
