„Jaunų gydytojų pacientai nesibaimina. Daugelis kaip tik noriai eina pas jaunesnius gydytojus ir jais pasikliauna. Neretai didelę reikšmę, renkantis gydytoją, turi ne vien jo ilgametė patirtis, bet ir naujų žinių „bagažas““, - pasakojo A. Venskutonienė.
Tačiau, pasak medikės, nei žinios, nei patirtis nepadės, jei pacientas nenorės su gydytoju bendradarbiauti ir jo negerbs. Gydytojos praktikoje yra pasitaikę porą atvejų, kai atėję pacientai iš karto buvo nusiteikę priešiškai.
„Su jais teko atsisveikinti. Labai svarbu, kad pacientas atsivertų gydytojui, nebijotų pasakyti visko, kas jį kamuoja, kas blogai, nes kitaip gydytojas jam negalės padėti. Pacientas turi pasitikėti gydytoju“, - kalbėjo nuo pernai metų Alytuje dirbanti gydytoja.
Prieš tai beveik septynerius metus privačioje klinikoje Kaune dirbusi moteris teigė, kad jos pasirinkimą pereiti dirbti į Alytų lėmė noras išbandyti save kitoje vietoje.
„Norėjau pasižiūrėti, gal valstybiniame sektoriuje šiek tiek geriau. Ir savo sprendimo nepasigailėjau“, - teigė A. Venskutonienė. Ji neslėpė, kad prieš priimant sprendimą dvejonių buvo daug, tačiau dabar jaučiasi savose „rogėse“ ir puikiai sutaria su pacientais.
Daugiau kaip metus Pirminės sveikatos priežiūros centre dirbanti gydytoja pripažino, kad pacientai tampa lyg jos šeimos nariai. Atėję į gydytojos kabinetą daugelis nori išsikalbėti, pasidalinti savo išgyvenimais.
„Tenka valdyti situaciją. Nors visiems norėčiau skirti kuo daugiau laiko, to padaryti negaliu, nes galėtume kalbėtis visą dieną, o už durų laukia kiti pacientai. Tačiau bet kokiu atveju bendrauti su pacientu reikia, gydytojo ir paciento ryšys labai svarbus“, - kalbėjo šeimos gydytoja.
Nors A. Venskutonienė žino, kad namuose reikia atsiriboti nuo darbų, jai tai padaryti pavyksta ne visada. Net ir grįžusi namo, moteris dar galvoja apie savo pacientus ir jų būklę.
„Mąstau, ar viskas gerai, analizuoju atskirus atvejus. Visada, pradėdama naują darbo dieną, noriu, kad diena praeitų sklandžiai ir kad galėčiau padėti kuo daugiau žmonių.
Privalau nesuklysti. Visi daro klaidų, bet medikų klaidos gali būti labai skaudžios. Visgi klysti yra žmogiška, nežinau nė vieno mediko, kuris nebūtų nė kiek nesuklydęs“, - kalbėjo gydytoja, besistengianti, kad jos darbo praktikoje klaidų būtų išvengta, o gyvybių išgelbėta – kuo daugiau.
Alytiškė niekada neleidžia prarasti pacientui vilties ir prisipažįsta, kad bloga žinia apie paciento būklę – psichologinė trauma ir pačiam gydytojui, kuris prie paciento yra pripratęs.
„Visada sunku pasakyti blogą žinią, nes su savo pacientais labai susigyvenu. Kaip bebūtų, aš visada tikiu stebuklu, neatimu paskutinės vilties ir darau viską, kad pacientas pasijustų geriau“, - sakė A. Venskutonienė, kuri nuo pat mažens žinojo, kad bus gydytoja ir kito pasirinkimo net nesvarstė.
Alytiškės šeimoje yra ir daugiau medikų, tad turėdama pavyzdžių, A. Venskutonienė nė nesuabejojo, kokiu keliu suks.
„Negalvojau, kad galiu būti kažkuo kitu. Tik gydytoja“, - tikino moteris.
