„Karo medikai kariuomenėje mokosi ne medicinos, o kaip taikyti savo žinias specifinėmis sąlygomis, tai yra taktinėje aplinkoje, kad galėtų padėti kitiems, o ne patys taptų rūpesčiu. Pavyzdžiui, taktinė medicinos mokymas suskirstytas į 3 fazes: pagalba tiesioginio apšaudymo metu, pagalba dalinai saugioje aplinkoje ir pagalba evakavimo metu“, – kalbėjo majoras.
Tiesioginio apšaudymo metu medikų užduotis yra stabdyti kraujavimą – daugiau tokioje situacijoje nieko padaryti negalima. Kuo toliau nuo susišaudymo linijos, nesvarbu, ar tai būtų teroristinis aktas, ar karas, tuo daugiau galimybių padėti žmonėms.
„Šalia gali stabilizuoti būklę su minimaliomis priemonėmis, kad žmogus galėtų gyvas sulaukti greitosios pagalbos ir nuvažiuoti į ligoninę“, – sakė A. Žiginskas.
Visa kariuomenės medicinos sistema galiausiai turi nuvesti pacientą iki antro ar trečio lygio ligoninės.
Norint medikus paruošti tokioms situacijoms, pasak majoro, būtent šių kompetencijų ir reikėtų juos mokyti – pavyzdžiui, kaip su greitosios automobiliu atvykti pas ligonį. Važiuoti karo metu negalima visais keliais, todėl labai svarbu, kaip medikai moka komunikuoti su kariuomene. Be to, važiuoti medikai turėtų važiuoti su visa ekipuote – šalmais, liemenėmis ir panašiai.
Kiekvienas scenarijus, pasak karo mediko, taikos metu turėtų būti išbandytas, kad karo atveju visi žinotų, ką ir kaip daryti.
„Kam pirmiausia paskirti pagalbą, kokios apimties, kaip pasišaukti daugiau pagalbos, kaip registruoti pacientus. […] Kur buvo ukrainiečių jau dabar išmokta pamoka, kad esantys civilinėse ligoninėse chirurgai, traumatologai neturėjo patirties gydyti specifinių karinių sužeidimų. Pavyzdžiui, dėl minų, gilūs pažeidimai, skeveldros likusios, jų padaryti sužeidimai ir panašiai.
Tai mano pasiūlymas būtų susisiekti su ukrainiečiais, kad jie galėtų išmokyti kitus būtent specifinių sužeidimų gydymo“, – patarė A. Žiginskas.
Ukrainos Dniepropetrovsko srities Mečnikovo klinikinės ligoninės vyriausias gydytojas Serhijus Ryženka pasakojo, jog 2014 metais Ukrainoje prasidėjus karui, jau tuo metu kai kurios ligoninės turėjo susidoroti su smarkiai sužalotų pacientų antplūdžiu.
Pasak jo, dažniausiai į ligonines patenka kariai ir civiliai su nutrauktomis galūnėmis, sužeidimais dėl minų, peršauti snaiperių, sužalotais kūnais ar smarkiai apdegę. Rusijai užpuolus Ukrainą vasario 24 dieną, pacientų skaičius, pasak gydytojo, išaugo dešimteriopai.
„Pajutome, kad trūksta gydytojų, ypač tų, kurie operuoja, traumatologų, chirurgų, anesteziologų, rentgenologų. Ligoninėje išskyrėme atskirą zoną, kurioje rūšiavome žmones. Sukūrėme papildomas sales, kuriose galima gydyti papildomai po 70 žmonių, taip pat apžiūros, diagnostikos, laukimo, administravimo, sanitarinę zoną. Labai svarbu, kad būtų didelės reanimacijos palatos, nes sužeistųjų vienu metu patenka labai daug. Jei bus mažos palatos, medikų komandos tiesiog negalės dirbti“, – konferencijoje pasakojo gydytojas S. Ryženka.
Gydytojas pabrėžė ir būtinybę ligoninei būti aprūpintai tinkama aparatūra, nes sunkiai sužeistiems žmonėms būtini plaučių ventiliavimo aparatai, taip pat prireikia daugybės vaistų atsargų.
Pasak S. Ryženkos, jei ne paprastų civilių pagalba bei pagalba iš verslo, jų medicininių priemonių aukos, ligoninei pajėgumų dirbti būtų užtekę tik 2 mėnesiams.
„Paprastame gyvenime tokių pacientų nepamatysi – tai yra nutrauktos galūnės, labai stiprūs nudegimai, pilvo ertmės suplėšymai, karo vaizdai“, – sakė gydytojas ir dėkojo lietuviams bei Prezidentui Gitanui Nausėdai už pagalbą ligoninėms.
