Kaip V. P. Andriukaitis jaunus gydytojus vers pamilti provinciją

Prieš metus jaunus gydytojus pagąsdinęs, kad jie privalės atidirbti provincijoje, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ėmėsi naujo sumanymo: rezidentus į rajonus trems bent jau praktikai.

Universitetai perspėja, kad dėl to prastės specialistų parengimas: vietoje to, kad dirbtų su naujausia diagnostine aparatūra Vilniuje ar Kaune, rezidentai važiuos į vietinės reikšmės rajonų ligonines.

Kovo pabaigoje V. P. Andriukaičio pasirašytame rašte, skirtame Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriams, informuojama apie ministerijos siekį rezidentus kuo plačiau supažindinti su rajono sveikatos priežiūros įstaigomis. Rašte informuojama, kad nuo šių metų rugsėjo ministerija skirs ne mažiau kaip 20 proc. mažesnį finansavimą LSMU ligoninei Kauno klinikoms ir VU ligoninei Santariškių klinikoms. Todėl universitetų prašoma numatyti rezidentų praktiką rajonų sveikatos priežiūros įstaigose.

R. Žaliūnas: nukentės specialisto parengimas

„Tikiuosi, tiek VU, tiek LSMU tokiems sprendimams nepritars, manau, kad ministras turės pradėti dialogą dėl šio savo parėdymo“, – gautą raštą DELFI komentavo LSMU rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas.

Pasak R. Žaliūno, šis klausimas bus keliamas penktadienį planuojamame susitikime su V. P. Andriukaičiu. LSMU rektorius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje rezidentūros studijos vienos trumpiausių Europoje.

„Jei per šį laiką dar išsiųsime rezidentą į kitas gydymo įstaigas ilgesniam laikotarpiui, nukentės specialisto parengimas. Aš manau, ir rajonams nereikia gydytojo rezidento, kuris dar nėra įvaldęs diagnostikos ir gydymo metodų: jie laukia jau parengto ar bebaigiančio rezidento. Daugelyje pasaulio šalių daroma taip: pradinius metus studijuoja universiteto bazėse, o vėliau dalį rezidentūros atlieka ir rajonuose. Tai normali pasaulinė praktika, buvo tartasi ir su ministru, kad kai kuriose rezidentūrose trukmė turi būti prailginta bent metais. Taip galėtume realizuoti šią idėją“, – aiškino R. Žaliūnas.

Vietoje naujausios aparatūros – į vietinės reikšmės ligonines?

R. Žaliūnui antrina VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja dr. Virginija Uksienė. „Rezidentūros studijų kokybei tai turėtų atsiliepti nelabai teigiamai. (…) Universitetas bus priverstas gydytojus išsiųsti į vietinės reikšmės ligonines vietoje to, kad jie dirbtų su pačia naujausia diagnostine aparatūra Santariškėse“, – perspėja V. Uksienė.

Pasak jos, pirmiausia rezidentai patirs papildomų išlaidų. Nemažai rezidentų sukūrę šeimas ir šaknis įleidę Vilniuje, tad kraustymasis su šeima į kitą miestą pareikalautų papildomų išlaidų. „Kitas dalykas – kokybė. Yra pagrindiniai centrai – Santariškių ligoninė ir Kauno klinikos, profesūra ir praktinių įgūdžių galimybės koncentruotos šiuose centruose“, – kalbėjo VU atstovė.

V. Uksienė stebisi, kad pati ministerija uždarinėja rajonų ligonines, o kita ranka norima, kad į jas važiuotų rezidentai. „Dar galvojame kovoti. Yra ir teorinė studijų dalis, juk, pagal visus dokumentus, 50 proc. studijų dalies turėtų vadovauti profesūra. Pavyzdžiui, pažiūrėjome, kad bendrosios chirurgijos rezidentūroje yra 160 praktinio darbo, 160 teorinių valandų. Kaip tas 160 teorinių valandų gali užtikrinti, pavyzdžiui, Panevėžio ligoninė? Negali, turi užtikrinti VU profesūra. Tai rezidentas turės važinėti tarp Panevėžio ir Vilniaus?“, – stebisi VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja. Jai taip pat kyla klausimas, kaip studentams reikės paskirstyti rezidentūros vietą – kaip nuspręsti, ką siųsti į rajoną, o ką į Santariškes.

V. P. Andriukaitis: dabartinė rezidentų praktika labai keista

Sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis ramina, kad kol kas sprendimų nepriimta. „Tai tėra raštas universitetams, kad šie pradėtų aktyviau svarstyti rezidentūros bazių išplėtimą, kad jų būtų kur kas daugiau, ne tik Kaune ir Vilniuje. Kad jie žinotų, jog tie rezidentai, kurie nuo rugsėjo 1-os ateis į rezidentūrą, kitais metais gali tikėtis rezidentūros bazių išplėtimo visoje Lietuvoje“, – aiškina V. P. Andriukaitis.

V.P. Andriukaitis sako pritariantis, kad kai kurių specialybių rezidentūros terminus būtų galima pratęsti. Ministerija jau planuoja kitų metų biudžetą, jį svarstant bus siūloma Vilniaus ir Kauno rezidentūros bazėse 20 proc. mažinti finansavimą.

Pasak ministro, dabar rezidentūros bazės periferijoje tesudaro 10 proc., šį skaičių siūloma išplėsti iki 20 proc. Tai reiškia, kad daugiau rezidentų mokysis ne Vilniuje ir Kaune, o rajonuose.

„Mums reikia jaunus žmones nukreipti plačiau į periferiją, kad jie galėtų padirbėti, susipažinti su Panevėžiu, Šiauliais, Mažeikiais, Telšiais, Utena, Klaipėda. Reikia išplėsti rezidentūros skaičių po Lietuvą, nes dabar rezidentūra labai susikoncentravusi Vilniuje ir Kaune“, – sako V. P. Andriukaitis. Jis tvirtina, kad su universitetais dėl šių klausimų tariamasi, o atsiųstu raštu norima stimuliuoti diskusiją ir tolesnius veiksmus.

„Buvome susitikę su rezidentais – dabartinė praktika labai keista. Rezidentai labai nedaug žino, kokios bazės yra Mažeikiuose, Telšiuose, Kretingoje, Marijampolėje, Utenoje, jau nekalbu apie tai, kad nedaug žino apie bazes Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Vasaros praktikų ar išvažiuojamųjų stovyklų, kurių metu būtų galima susipažinti su ligoninėmis ir ten dirbančiais žmonėmis, tikrai stokojama“, – dėstė V. P. Andriukaitis.