Bet, kaip rašo olegun.com, reikėtų jaudinti ir dėl to, su kokiais žaidimų personažais susitapatina mergaitės. Su geidulingais pseudoportretais (angl. avatar) susitapatinančios moterys vėliau stengiasi tokios būti ir realiame gyvenime.
Jos taip pat labiau linkusios manyti, kad žaginimų aukos iš dalies pačios yra dėl to kaltos, teigiama Stenfordo mokslininkų tyrime „Kompiuteriai ir žmonių elgesys“.
Jau seniai perdėtai seksualizuojamas moters įvaizdis turi pragaištingų padarinių moterų psichikai. Pvz., vieno tyrimo metu moterų paprašė pasimatuoti bikinį arba nertinį. Tos, kurios matavosi bikinį, neigiamai vertino savo kūną, o vėliau prasčiau išlaikė matematikos egzaminą nei pasirinkusios nertinį. Tyrimai ne kartą įrodė, kad moters seksualizavimas žiniasklaidoje gali turėti neigiamos įtakos nesubrendusių merginų savo kūno suvokimui. Būtent todėl motinos nesidžiaugia per Muzikos klipų apdovanojimus matomais reginiais scenoje.
Tačiau „Kapų plėšikės“ personažės Laros Craft įvaizdis (su blogiukais kovojanti stambiakrūtė vapsvos liemeniu) gali turėti liūdnesnių padarinių nei vienu bikiniu scenoje šokanti Miley Cyrus.
Tyrėjai pateikė įrodymų, kad susitapatinimas su vaizdo žaidimo personažu labiau veikia nei pasyvus kokio personažo stebėjimas.
Susitapatinimas gali pakeisti požiūrį, elgesį. O jei jūsų pseudoportretas (angl. avatar) panašus į jus, susitapatinimas gali būti dar stipresnis. Ankstesniuose tyrimuose įrodyta, kad susitapatinimas su panašiu personažu skatina perimti pastarojo valgymo įpročius, požiūrį ir pan.
Taigi Stenfordo tyrėjai aiškinosi, kaip seksualizuoti moteriški pseidoportretai keičia moterų elgesį.
Stenfordo tyrėjai paprašė 86-ių 18–40 m. moterų pasirinkti seksualizuotą arba neseksualizuotą pseudoportretą. Vėliau kai kuriuos pseudoportretus padarė panašius į juos pasirinkusias žaidėjas.
Paaiškėjo, kad seksualius, į save panašius pseudoportretus pasirinkusios vaizdo žaidimų žaidėjos ėmė labiau pritarti mitui apie žaginimo aukos kaltę. Taip negalvojo ne seksualius pseudoportretus pasirinkusios moterys.
Po tyrimo dalyvių paprašė pateikti nuomonę apie save. Seksualizuotus pseudoportretusus pasirinkusios moterys kritiškiau vertino savo kūną.
Nors tyrimas buvo nedidelis ir tikriausiai neatsako į klausimą, kaip vaizdo žaidimai veikia moteris, formulė kelia nerimą. 46 proc. vaizdo žaidimų žaidėjų yra moterys. Tyrimo duomenimis, daugelyje žaidimų jos gali rinktis perdėtai seksualių formų pseudoportretus. O 31 proc. žaidėjų yra 8–18 m. mergaitės ir merginos.
Tačiau nors ir atliekami tyrimai apie vaizdo žaidimus žaidžiančias moteris ir protestuojama prieš seksizmą šioje srityje, nepanašu, kad žaidimų gamintojai ketintų pakeisti požiūrį. Juk pvz., pernai JAV buvo išleista 16,6 mlrd. dolerių (42,4 mlrd. Lt) vaizdo žaidimams.
