Kaip išlipti iš didžiausios imuninės sistemos duobės metuose?

Anot medikų metuose egzistuoja du mėnesiai, kai mūsų imuninė sistema būna labiausiai nusilpusi – lapkritis ir kovas, tačiau nei tradicinės, nei netradicinės pakraipos specialistai nesiūlo aklai tikėti įvairiausius preparatus siūlančiomis reklamomis. Nors maisto papildai – ne vaistai, tačiau ir ne saldainiai. Vieni teigia, kad jų perdozavus galima pažeisti inkstus ar net širdį, tuo tarpu kiti apskritai abejoja jų veiksmingumu ir siūlo atsigręžti į gamtą.

Nepakeitus gyvenimo režimo jokie maisto papildai neveiks

„Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Regina Balčiūnienė priminė, kad imuninė sistema turi būti stiprinama pastoviai. Jos pagrindas – teisingas gyvenimo režimas: visavertė mityba, tvarkingas miego režimas (anot medikės, miegoti reikėtų ne mažiau kaip 8 valandas), buvimas gryname ore ir fizinis aktyvumas. Jei nėra laiko sportuoti, reikėtų kasdien bent jau viena stotele išlipti anksčiau ir iki namų prasivaikščioti.

„Vaikams iki 5 metų imuninė sistema yra nesubrendusi, todėl su maisto papildais ar liaudiškais preparatais reikia elgtis atsargiai. Mat galima susilaukti nepageidaujamų reiškinių – alerginių reakcijų, virškinimo sistemos gleivinės pažeidimų. Suaugusio žmogaus imuninė sistema jau susiformavusi, tačiau net jeigu ja rūpinamasi nuolat, nebuvo didelių stresų, traumų, du kartus per metus mėnesį laiko būtina pavartoti vitaminų. Didžiausioje duobėje organizmas atsiduria lapkričio-gruodžio ir kovo-balandžio mėnesiais.

Tačiau reikia žinoti, kad net ir bendrieji vitaminai yra grupuojami. Jie gali būti sukurti nervų sistemai stiprinti, širdžiai, dažnai sergantiems ir pan. Pavyzdžiui, jei žmogus jaučia, kad jis greičiau pasiduoda stresui, susijaudina, jaučiasi pavargęs, verta rinktis nervų sistemą stiprinantį polivitaminų kompleksą. Jei žmogus pats nejaučia, kuri jo sistema nusilpusi labiausiai, reikia pasitarti su šeimos gydytoju. Visgi jei žmogus jaučiasi pavargęs, pirmiausiai jis turi peržiūrėti savo darbo ir poilsio režimą bei mitybą. Tarkime, valgyti jam reikėtų penkis kartus per dieną, tris kartus iš jų – šiltą maistą“, - patarė gydytoja.

Anot R. Balčiūnienės, savavališkai gerti specifinių preparatų, pavyzdžiui, B grupės, magnio, kalio preparatų, nereikėtų, nes gali būti priešingas efektas: atsirasti inkstų ar net širdies pažeidimų požymių. Šiuos preparatus turėtų skirti gydytojas esant atitinkamiems simptomams arba laboratoriškai nustačius, kad kažkokių medžiagų trūksta.

„Vitaminai nėra saldainiai. Jeigu žmogus dažnai serga, ilgai išlieka kosulys, sloga, iki gegužės mėnesio, kol nėra stiprių saulės spindulių, pravartu pagerti imuninę sistemą stiprinančių preparatų, pavyzdžiui, turinčių ežiuolės. Kartu reikėtų vartoti vitaminą C, kuris sustiprina šių preparatų poveikį. Tačiau jeigu juos vartodami nesirūpinsite savo dienos režimu, jie neveiks – tai bus tik pinigų išmetimas“, - pabrėžė medikė.

Jokie sintetiniai vitaminai neprilygs šviežiems liepų pumpurams

Fitoterapeutas dr. Juozas Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad mūsų savijauta ir imunitetas priklauso nuo viso organizmo būklės, pirmiausiai – nuo virškinimo sistemos, todėl visų pirma reikia pasirūpinti ja, o tam reikia subalansuoti savo mitybą.

Sintetinius vitaminus keliolika knygų apie natūralius gydymo būdus parašęs mokslininkas vertina skeptiškai. Anot jo, sintetiką labai sunkiai pasisavina mūsų organizmas. Mat tirpstant piliulėje esantiems skysčiams, organizme prasideda visa eilė pokyčių, kurie blogina vitaminų įsisavinimą. Užrašai ant pakuočių, kad vitaminai yra iš natūralių medžiagų, fitoterapeutui taip pat kelia abejonių: kad šios medžiagos iš tiesų būtų natūralios, reikėtų jų pagaminti kalną, o tai neįsivaizduojama šiuolaikinėje farmacijoje.

„Žinoma, tai geriau negu nieko“, - teigė pašnekovas. Pats J. Vasiliauskas iš farmacininkų sukurtų preparatų mėgsta tik organizmą šarminantį mineralinių medžiagų rinkinį. Mat daugelio ligų priežastis – rūgštinė organizmo terpė. Taip pat pavasarį jis pataria gerti vitamino C. Rinktis reikėtų prailginto veikimo tabletes, kurių dabar vaistinėje jau didelis pasirinkimas. Dar geriau rinktis vitaminą C su rutinu.

Dar vienas praktiškai nieko nekainuojantis būdas gintis nuo pavasarinių virusų – kiekvieną vakarą burną ir nosį skalauti druskos ir sodos tirpalu. Į stiklinę vandens reikia įdėti šaukštelį druskos ir pusę šaukštelio sodos. Iš pradžių šiuo tirpalu galima kelis kartus paskalauti burną, o tuomet įpilti jo į saują ir įtraukti skysčio į nosį.

Anot J. Vasiliausko, jokie sintetiniai preparatai, net ir tiesiogiai skirti imunitetui stiprinti, neprilygs pavasarį atsirandantiems žaliems augalams. „Kol dar niekas neauga, pats geriausias variantas – liepų pumpurai. Mat pavasarį augalas visą savo energiją sudeda į pumpurus. Taip pat tinka juodųjų serbentų krūmų pumpurai. Jų galima drąsiai suvalgyti po saują per dieną.

Patys geriausi žalieji augalai pavasarį – dilgėlė ir kiaulpienė. Dilgėles reikėtų užplikyti verdančiu vandeniu, kad jos prarastų aštrumą, o kiaulpienių kasdien reikėtų suvalgyti po 10 lapelių. Beje, kiaulpienė įeina į geriausių pasaulio vaistažolių ketvirtuką. Kai jos pradeda žydėti, jau reikia valgyti ne jų lapus, bet žiedus – taip pat po 10 per dieną. Iš žiedų galima pasidaryti ir labai gerą sirupą – žiedus sluoksniais reikia užpilti cukrumi, jei ne gaila – medumi, ir uždengti. Po kurio laiko žiedai iškyla į paviršių, o po jais susidaro pasakiško skonio sirupas. Be to, pavasarį miškuose ir daržuose anksti pradeda augti garšva – taip pat labai naudinga žolė“, - patarė žolelių žinovas.

Česnaką reikėtų vartoti atsargiai

Tuo tarpu česnaką J. Vasiliauskas pataria vartoti atsargiai. Kasdien dideliais kiekiais jo valgyti negalima, kadangi jis turi stiprių eterinių aliejų, kurie yra toksiški, taigi labai apkrauna kepenis.

„Česnaką galima užpilti karštu vandeniu ir gerti kaip arbatą – tai tikrai labai sveika. Galima į šią arbatą ir svogūno pridėti. Tokia arbata aprūpins organizmą flavonoidais, kitais naudingais junginiais, be to, išvengsime toksiškumo – kepenims nereikės detoksikuoti česnako eterinių aliejų. Taip pat atsargiai reikia elgtis ir su imbieru – nereikėtų jo vartoti dideliais kiekiais. Aš asmeniškai papjaustau imbiero, česnako, svogūno ir sumaišau su medumi. Tokios masės galima pasidaryti daugiau ir kasdien valgyti ryte ir vakare po šaukštelį prieš valgį. Toks kiekis nekenksmingas ir labai teigiamai veikia virškinimą“, - patarė pašnekovas.

Arbatomis, kuriose yra daug skirtingų žolelių, ypač jei žmogus jas maišo pats, fitoterapeutas nepataria labai žavėtis. Mat niekas nežino, kaip jų veikliosios medžiagos sąveikauja tarpusavyje: gali gautis ir taip, kad vietoj vaistažolių gersime tik spalvotą vandenį. Todėl prasmingiau yra gerti vienos rūšies arbatą.

„Daug veiksmingiau žoleles sumalti į miltus ir po šaukštelį ryte ir vakare suvalgyti užsigeriant. Jos labai gerai išvalo žarnyną, pašalina šlakus iš organizmo, bet nesąveikauja tarpusavyje kaip arbatoje. Organizmas jau pats atsirenka, ko jam reikia“, - aiškino pašnekovas.

Anot J. Vasiliausko, žmogaus organizmui per dieną reikia gauti apie 40 veikliųjų medžiagų, tačiau aprūpinti organizmo jomis su dabartine mūsų mityba neįmanoma. Todėl žolės nuo senų laikų – ir maistas, ir vaistas.