Mėgavimasis gamta beveik šeštadaliu gali sustiprinti mūsų savikontrolę ir optimizmą, teigia mokslininkai.
Jų tyrimas parodė, kad laikas, praleistas urbanistinėje aplinkoje, skatina mus priimti greitus sprendimus, o laisvalaikis gamtoje padeda sulėtinti tempą ir geriau apmąstyti savo ateitį, skelbia dailymail.co.uk.
Rezultatai rodo, kad miestuose ir didmiesčiuose tvyranti konkurencija verčia mus siekti neatidėliotino atlygio, tuo tarpu gamtoje randama ramybė leidžia atgauti savikontrolę.
Vienas pagrindinių tyrimo vadovų, profesorius Markas Van Vugtas iš Amsterdamo universiteto teigė, kad žiūrint iš praktinės pusės, šie rezultatai reiškia, jog sportuoti būtų geriau lauke, nes žmonės būna linkę laikytis treniruočių režimo.
Tuo pačiu požiūriu galima vadovautis ir priimant finansinius sprendimus: trumpas pasivaikščiojimas parke ar miške padėtų geriau apmąstyti ateitį ir nuspręsti, investuoti pinigus ar toliau juos taupyti.
„Urbanistinė aplinka skatina mūsų impulsyvumą ir greitus sprendimus. Gyvenimas miestuose didina konkurenciją – dėl stauso, išteklių ar partnerių, taigi mes būname priversti greitai apsispręsti“, - sakė profesorius.
„Tačiau buvimas žalioje, vešlioje aplinkoje kelia jausmą, kad mes turime daugiau išgalių. Tai leidžia mąstyti apie tolimesnę ateitį ir didesnį atlygį“.
„Gamta skatina trokšti didesnio pyrago gabalo, o būnant mieste, mes instinktyviai elgiamės oportunistiškai ir nedelsiant renkamės mažesnę riekę“, - pažymėjo jis.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, nustatė, kad žmonių organizuotumas po buvimo gamtoje padidėdavo nuo 10 iki 16 proc.
„Natūrali aplinka, kaip žmonių sukurtos urbanistinės aplinkos priešingybė, skatina žmones rinktis didesnį, nors ir vėliau ateisiantį atlygį, o ne mažesnį, bet greitesnį atlygį“.
„Tai svarbi išvada, nes vėliau gaunamas atlygis yra esminis ingredientas skatinant socialinius ir asmeninius pokyčius, susijusius su sveika gyvensena, nesocialiu elgesiu, išteklių saugojimu ar gyventojų skaičiaus augimu“.
Tyrimas parodė, kad buvimas gamtoje suteikia naudos dėl to, kad žmonės joje daugiau galvoja apie ateitį, o ne rūpinasi esama nuotaika.
Didžiosios Britanijos gyventojai prie televizorių kasdien praleidžia vidutiniškai tris su puse valandos – maždaug 15 proc. savo gyvenimo.
Nejudrus žmonių gyvenimo būdas ir plačiai paplitęs kompiuterių, televizoriaus, mobiliųjų telefonų ir žaidimų konsolių naudojimas didina nutukimo, širdies ligų ir II-ojo tipo diabeto riziką.
Ankstesnis Jutos universiteto tyrimas buvo parodęs, kad namuose palikus kompiuterį, išjungus išmanųjį telefoną ir pasivaikščiojus gamtoje, smegenų galios padidėja net iki 50 proc.
Mokslininkai nustatė, kad suaugę žmonės kur kas geriau atlikdavo kūrybinius testus, kai keturias dienas praleisdavo gamtinėje aplinkoje, nesinaudodami šiuolaikinėmis technologijomis.
Tyrimas taip pat parodė, kad parke ar miške praleistas laikas pagerina problemų sprendimo įgūdžius. Tai paaiškina, kodėl atostogos padeda įkrauti mūsų baterijas po įtempto darbo periodų.
