Spalio 15-ąją pasaulis mini Baltosios lazdelės dieną – tos lieknos lazdelės, kuria eidami neregiai mojuoja prieky savęs. Stebuklingoji pagalbininkė leidžia pamatyti kliūtis tiems žmonėms, kurie negali atskirti net šviesos nuo tamsos, kurių akyse – visiška naktis.
Mažiau vaikų apanka
Medicinos daktarė Rasa Bagdonienė Santariškių vaikų ligoninėje operuoja neišnešiotus naujagimius. Gelbsti mažylius nuo aklumo – tik dėl šių nepaprastai sudėtingų mikrochirurginių operacijų neišnešioti kūdikiai gali regėti saulės šviesą. Dėl per ankstyvo gimimo jų akyčių kraujagyslės būna nepakankamai išsivysčiusios, todėl be operacijos jiems grėstų aklumas.
„Iki tol, kol nebuvo tokio gydymo, apakdavo labai didelė dalis naujagimių, – pasakoja R.Bagdonienė. – Pradėjome operuoti juos 1992 metais – nuo to laiko jau esame operavę 480 vaikų. Tokių vaikučių, kuriuos reikia operuoti, vis daugėja, nes dabar išgyvena vis mažesni neišnešiotukai, net tokie, kurie sveria tik pusę kilogramo. Mažučiui – dydžio sulig dviem sviesto pakeliais – kūdikėliui reikia lazeriu padaryti tūkstantį taškų į akį. Operacija trunka 2 valandas, ji yra sudėtinga, tačiau, jeigu to nedarytume, aklųjų mokykla būtų perpildyta.“
Viena tos mokyklos mokytoja kartą pasakė daktarei priekaištą, kuris nuskambėjo kaip didžiausias komplimentas: „Ką jūs ten tokio darote, kad aklų vaikų mažėja? Juk mes greitai darbo neteksime!“
Šiuo metu aklieji gali mokytis ir gyventi visavertį gyvenimą. Jiems padeda ne tik baltoji lazdelė, bet ir Brailio raštas.
Daugėja nereginčių suaugusiųjų
Tačiau vis daugėja nereginčių suaugusių žmonių. Viena pagrindinių jų aklumo priežasčių – glaukoma. Pasaulyje yra apie 7 milijonai abiem akim aklų žmonių. Prognozuojama, kad glaukomai plintant tokiais pat tempais, po 10 metų jų bus 11 milijonų. Dabar glaukoma serga apie 2,5 procento pasaulio gyventojų. Serga 1 procentas keturiasdešimtmečių, penkiadešimtmečių – 2, o vyresnių nei 60 metų – net 3 procentai. Gydytojai spėja, kad dar tiek pat žmonių net neįtaria, kad šia liga jau serga.
„Anksti pradėjus gydyti glaukomą, galima gyvenimą nugyventi, nepraradus akių šviesos, tačiau atvykus per vėlai lieka tik baltoji lazdelė“, – aiškina medicinos daktarė Rasa Bagdonienė, 35 metus buvusi Santariškių universitetinės ligoninės skyriaus vedėja.
Gydytojai teko sutikti gana jaunų žmonių, kurių akių liga jau buvo taip toli pažengusi, kad vilties pasveikti nebeliko. Kodėl glaukoma pastebima per vėlai? R.Bagdonienė sako, kad liga prasideda žmogui nė neįtariant. Glaukomos pradžią gali pastebėti tik gydytojas, pamatavęs akies spaudimą. O be reikalo tikrintis žmonės nemėgsta. Gal net nežino, kad tą reikėtų daryti, o gal randa milijonus priežasčių to nedaryti.
„Jeigu žmogus serga glaukoma, o galvoja, kad jam – katarakta, gali labai greitai apakti, – sako gydytoja. – Matydamas, kaip stebuklingai pasveiko katarakta sirgęs kaimynas, žmogus delsia ir neina pas gydytoją.“ Akių gydytojai glaukomą vadina tyliu regėjimo vagimi – juk ši liga kenkia mums nieko nežinant. Kai kurie žmonės į akių gydytojo kabinetą ateina tik regėjimui nusilpus taip, kad net pinigų nebegali matyti. „Kuo mes tokiu atveju galime padėti? – atsidūsta medikė. – Galime tik baltąją lazdelę paduoti.“
Tylų vagį galima pagauti
Glaukoma – liga, kai pakenkiamas regos nervas, kuris lyg kabelis perneša vaizdą į smegenis. Kai šis iš daugybės skaidulų sudarytas nervas pradeda nykti, regėjimas silpsta. Nervą sunaikina padidėjęs akies spaudimas. Ilgą laiką pernelyg spaudžiamas regos nervas atrofuojasi, o šio proceso sugrąžinti jau neįmanoma.
Kodėl padidėja akies spaudimas? Gydytoja R.Bagdonienė sako, kad su amžiumi sutrinka akies skysčių gamyba arba užsikemša jų nutekėjimo keliai.
Tik ligai jau gerokai pažengus, žmogus pradeda skųstis prastėjančiu regėjimo aštrumu ir akipločio sutrikimais (kai geriau mato tai, kas yra šonuose). Kuo anksčiau bus pastebėta liga, tuo daugiau šansų ją sustabdyti. Gydytoja pataria akies spaudimą tikrintis žmonėms, sulaukusiems 40–50 metų. Tikrinimosi laiką ir dažnumą lemia paveldėjimas, t. y. pagrindinis rizikos veiksnys. Jeigu šeimoje kas nors buvo senatvėje apakęs, galbūt jis sirgo glaukoma? Tokiems žmonėms reikia pradėti tikrintis nuo 40 metų, ir tai daryti dažniau. Dabartinis mokslas leidžia glaukomą nustatyti labai anksti, tada, kai jokių prasidedančios ligos požymių pacientai nejaučia. Reikėtų sunerimti tada, jeigu akis pradeda perštėti arba ima atrodyti, kad staiga pradėjo nebetikti akiniai. Gydytoja pabrėžia, kad akies spaudimui labai padidėjus, gali pradėti skaudėti akį ar antakį.
Gydytojos R.Bagdonienės patarimai:
1. Tikrintis akių spaudimą reikia nuo 40–50 metų.
2. Vyresniems nei 60 metų reikia tikrintis kartą per pusmetį.
3. Kreipkitės į gydytoją, kai pajuntate, kad jums lyg ir nebetinka akiniai, o akys pradėjo perštėti ir ašaroti.
4. Pamatuoti akies spaudimą ir pasakyti, ar jis yra normalus, gali tik akių gydytojas. Radęs glaukomą, skiria gydymą lašais ir nuolat tikrina ligonį.
5. Glaukomą galima sustabdyti tik tos stadijos, kurios ji aptinkama, ir sulėtinti jos progresavimą.
6. Jeigu anksti ir tinkamai pradėsime gydyti glaukomą, galima baltosios lazdelės išvengti, tačiau, jeigu nekreipsime dėmesio į savo sveikatą, greitai gali tekti ją paimti į rankas.
Šiais metais pasaulis mini Brailio rašto išradėjo Luiso Brailio gimimo 200 metų sukaktį. Būdamas trejų metų, berniukas žaidė su tėvo įrankiais ir susižeidė akį. Uždegimas išplito į kitą akį, vaikas apako. Nepaisydamas aklumo, Luisas labai gerai mokėsi, studijavo, tapo lyderiu tarp savo draugų. Jam buvo 12 metų, kai susipažino su ženklų sistema, kuria naudojosi britų kareiviai, – kai nebūdavo šviesos, jie žinutes rašydavo kažkokiais sutartiniais ženklais. Būdamas 15 metų, vaikinas ištobulino tą sistemą. Brailio sistemą sudaro 64 šešių taškų kombinacijos, kurių kiekviena turi dvi kolonas.
