Pasirodo, gimimo metai gali padėti išsiaiškinti, ar ateityje neaplenksiantis gripo protrūkis nebus lemtingas. Skelbiami žaibiškai plintančių ligų aukų skaičiai skamba bauginančiai. Pavyzdžiui, 1918-aisiais metais kilusi epidemija nusinešė net 50 mln. gyvybių.
Per visą žmonijos istoriją reguliariai randasi vis naujų rūšių nuožmių susirgimų, kurių užkratas nuo gyvūnų persiduoda žmonėms. Tragiškos ligų protrūkių pasekmės verčia sunerimti išgirdus, pavyzdžiui, apie kiaulių arba paukščių gripą. Neveltui su pranešimais apie kokią nors staiga plintančią užkrečiamą gyvulių ligą visada informuojama, kad šalies vadovybė paskelbė ypatingo pavojaus zonas ir nurodė utilizuoti visus infekuotus gyvulius.
Reikia pasakyti, kad patys pavojingiausi virusiniai susirgimai ilgainiui tampa vis mažiau pavojingi ir rečiau baigiasi mirtimi. Taip yra todėl, kad ligos pernešėjo nenugalinčios ligos lengviau perduodamos. Žmonėms būdingas gripas, be abejo, laikomas rimta ir sunkia liga. Vis dėlto tai tik menkas praeitais šimtmečiais ištikdavusios negalios atgarsis.
Atlikus tyrimą, apie kurį skelbiama žurnale „Science“, buvo nustatyta, kad tai, kurio tipo gripu persergama vaikystėje, iš esmės lemia imuninės sistemos formavimąsi ir atsparumą tik vienam iš dviejų gripo tipų.
Arizonos universiteto profesorius Michaelis Worobey šią teoriją vadina ir optimistine, ir pesimistine.
„Gera žinia ta, kad pavyko išsiaiškinti imuninės sistemos formavimosi aplinkybes. Paaiškėjo, kad nuo pirmojo infekcinio užkrato paprastai priklauso įgyjamas organizmo atsparumas net naujoms gripo atmainoms“, – aiškina profesorius.
Deja, egzistuoja ir kita medalio pusė: didžiulį atsparumą užtikrinantį įgytą imunitetą labai sunku pakeisti net vakcinomis.
„Efektyvios universalios vakcinos turi užkirsti kelią didžiausią grėsmę keliančiam užkratui, tačiau epidemiologiniai duomenys rodo, kad organizmas apsaugomas tik nuo pusės visų gripo atmainų“, – sako M. Worobey.
Persirgus pirmuoju gripu organizme pagaminami antikūnai, kovojantys su specifinės struktūros gripo viruso sienelės baltymais.
Iš viso egzistuoja net 18 skirtingų tokių baltyminių struktūrų, tačiau mokslininkai išskiria dvi pagrindines jų grupes.
Jei vaikystėje teko persirgti vieno tipo viruso sukeltu gripu, o vėliau susiduriama su tam tikru jo potipiu, pavyzdžiui, persidavusiu nuo paukščių, išgijimo tikimybė yra gana didelė, nes gripo viruso baltymai yra to paties tipo ir organizmas gali su jais sukovoti, nors pats virusas ir naujas. Taip veikia vadinamasis kryžminės apsaugos mechanizmas.
Deja, jei pirmąją persirgtą infekciją sukėlusio viruso baltyminė struktūra nuo naujos epidemijos sukėlėjo skiriasi, gripą įveikti bus gerokai sunkiau.
M. Worobey ir kiti mokslininkai nustatė, kad vaikystėje konkretaus tipo gripu persirgusiųjų atsparumas tam tipui būdingiems baltymams siekia 75 procentus, o išgijimo tikimybė vertinama net 80 procentų.
Didžiausią pavojų gripas kelia vaikams, taip pat pagyvenusiems ir kokių nors sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.
Tačiau 1918-aisiais siautusi ispaniškojo gripo pandemija labiausiai pragaištinga pasirodė jaunyvo amžiaus suaugusiesiems.
„Didžiulį skaičių jaunuolių įveikė H1 virusas. Po daugelio dešimtmečių išanalizuoti jų kraujo mėginiai rodo, kad vaikystėje šie asmenys buvo užsikrėtę kito tipo – H3 – virusu, todėl imuniteto H1 viruso sukeliamam gripui nesusiformavo“, – sako M. Worobey.
Šiandien tokia pat tendencija ryškėja stebint H5N1 ir H7N9 virusų nulemtus atvejus, todėl galima manyti, kad būsimas gripo pandemijos aukas lems tokios pat aplinkybės, kokios lėmė didžiulį mirtingumą nuo ispaniškojo gripo 1918-aisiais.
Visiškai neseniai buvo pranešta apie patogeninio H5N8 viruso sukeliamo paukščių gripo protrūkį Vokietijoje. Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija tvirtina, kad pirmasis šio tipo gripo atvejis buvo užfiksuotas seniau nei prieš metus.
Viruso pernešėjai – laukiniai paukščiai. Užkratas buvo nustatytas 58 kuoduotosioms antims, balnotajam kirui ir laukiui.
Ta pati viruso atmaina buvo nustatyta Austrijoje netoli Bodeno ežero, besiribojančio su Šveicarija ir Vokietija. Tuojau pat buvo paskelbtos ypatingo pavojau zonos, kuriose turėjo būti siekiama užkirsti kelią laukinių paukščių nešiojamo užkrato plitimui ir perdavimui naminiams paukščiams.
Pasirodžius pranešimams apie keliose Europos šalyse paukščių gripo virusu infekuotus laukinius paukščius, Olandijos vyriausybė nurodė Nyderlandų ūkininkams neišleisti į lauką naminių paukščių.
Netrukus Vengrijos maisto kontrolės tarnyba pranešė apie paukštyne aptiktus paukščių gripo pėdsakus, taigi, siekiant sustabdyti viruso plitimą buvo nurodyta utilizuoti 9 tūkst. kalakutų.
