Kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dalyse jau dabar stebimas spartus gripo atvejų augimas. Šios šalies pediatrai pastebi ir tai, kad daugėja vaikų, sergančių respiraciniu sincitiniu virusu arba RSV ir enterovirusinėmis infekcijomis. Apie tai pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, remdamasi „NBC News portale“ paskelbta informacija.
Kartu gydytoja nurodė, kad Lietuvoje kol kas ramu,vis tik priminė, kad ruduo ir artėjanti žiema yra „peršalimo“ virusų mėgstamiausi laikotarpiai, tad pakvietė į tai atkreipti dėmesį.
Su R. Lingienės leidimu pateikiame jos „Facebook“ įrašą:
„JAV ligoninės visoje šalyje jau ruošiasi dar vienai žiemai su COVID – pirmajai žiemai, kuri, kaip manoma, taip pat apims ir didelį gripo bei kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, sulaukusių itin mažai dėmesio pastaraisiais – pasaulį kausčiusios pandemijos metais – proveržį.
Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, kai kuriose JAV dalyse gripo atvejų jau smarkiai daugėja. Maža to, pediatrai taip pat pastebi, kad daugėja vaikų, sergančių respiraciniu sincitiniu virusu arba RSV ir enterovirusinėmis infekcijomis.
Pas mus, laimei, kol kas ramu, bet niekas negali patvirtinti, kad taip ir išliks. Visi esame sugrįžę į įprastą gyvenimo ritmą, bendraujame tiek darbe, tiek ir gyvename aktyvų socialinį gyvenimą, ir iš dalies jau nebekreipiame dėmesio, kad ruduo ir artėjanti žiema yra peršalimo“ virusų mėgstamiausi laikotarpiai.
Apie tai, kad virusų konvergencija gali smarkiai padidinti krūvį sveikatos priežiūros sistemai, esu minėjusi ne kartą. Kaip pavyzdį pateiksiu JAV, kurių ligoninių administracijos ne tik yra priverstos atsižvelgti į darbuotojų trūkumą dėl pandemijos, bet ir į jų perdegimą.
Taigi, šioje turtingoje šalyje greitu laiku yra reali tikimybė susidurti su medicininio personalo stoka. Ir tai patvirtina ir naujausia „Health System Tracker“ (bendros ne pelno organizacijos Peterson Center on Healthcare ir Kaiser Family Foundation) analizė, rodanti, kad šiuo metu net 23 procentais daugiau sveikatos sistemos darbuotojų išeina iš darbo nei pandemijos pradžioje. Ir visa tai – šalyje, kur sveikatos apsaugos sistema veikia gerai.
Apie tai, kad pirmose linijose su COVID kovoję susidurs su pokovidiniu sindromu, esu minėjusi ir net nagrinėjusi. Niekam ne paslaptis, kad tai pareikalavo milžiniškų tiek psichologinių, tiek moralinių, tiek fizinių jėgų, neretam kainavo sveikatą. Ir, natūralu, kad organizmas reikalauja kompensacijos. Ir tai liečia visus – gydytojus, savanorius, slaugytojus ir mano kolegas, kurie dieną naktį, darė viską, kad ta kova būtų kuo greičiau laimėta.
Taigi, būtent perdegimas, apie kurį kalba ir mokslininkai, yra svarbi priežastis, kelianti nemenkus iššūkius sveikatos apsaugos sistemai.
„Slaugytojos buvo priekinėje linijoje, o kai kurios iš jų perdegė ir metė darbą“, – mano Hiustono Baylor College of Medicine vykdomasis viceprezidentas ir klinikinių reikalų dekanas daktaras Jamesas McDeavittas.
Nemažai jų nusprendė išeiti į išankstinę pensiją ar pasirinko visai kitą darbą. Anot Dr. Bernardo Caminso, dabar „vyksta nuolatinė kova dėl naujų žmonių įdarbinimo“.
Šioje situacijoje blogiausia tai, kad darbuotojų trūkumas reiškia, kad ligoninės gali susidurti su iššūkiu – bet koks papildomas pacientų skaičiaus padidėjimas, nesvarbu, ar juos reikės gydyti nuo Covid, ar gripo komplikacijų ar kitos ligos, taps dideliu galvos skausmu joms.
Mokslininkai neslepia, kad ligoninėse JAV jau nėra perteklinių pajėgumų, tad bet kas, kas padidins pacientų skaičių, svarstykles gali tiesiog apversti ne pacientų naudai.
Gana gerai visiems pažįstama situacija, ar ne?
Juolab, kad ir iki Covido negalėjome pasigirti, kad slaugytojų turime pakankamai.
Tad visus labai prašau, pasisaugokim, kiek kas galim, branginkim vieni kitus, tame tarpe ir tuos, kurie daugiau nei dvejus metus darė viską, kad galėtume gyventi be apribojimų.
Orai vėsta, gripas – jau ant mūsų durų slenksčio, Neleiskim, kad virusinių infekcijų „puokštė“ taptų dar vienu iššūkiu medikams ir mums visiems“.
Portalas „Delfi“ primena, kad, kaip ir kasmet, gripo sezonas buvo paskelbtas 40-ąją metų savaitę.
NVSC duomenimis, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos rodiklis sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite.
Spalio 10–16 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 827,8 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, o spalio 3–10 d. jis buvo didesnis – 878,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.
41-ąją šių metų savaitę (spalio 10–16 d.) Lietuvoje dėl gripo nesigydė nė vienas asmuo, pirmąją 2022–2023 m. gripo sezono savaitę – vienas nepilnametis.
