Tačiau ši studija, paremta daugiau kaip 21 tūkst. moterų stebėjimo rezultatais ir pristatoma žurnale „Fertility and Sterility“, negali pasakyti, ar vėžį skatina pati IVF procedūra, ar jo riziką didina kitos netiesioginės priežastys, rašo „Reuters“.
Šiam tyrimui jo vadovė Louise Stewart iš Vakarų Australijos universiteto surinko duomenis apie 21 025 moteris nuo 20 iki 40 metų amžiaus, kurios 1983 – 2002 metais Australijoje buvo gydomos nuo nevaisingumo. Taigi turima informacija leido stebėti moterų būklę maždaug 16 metų.
Bendrai paėmus, maždaug 1,7 proc. moterų, kurios vartojo kiaušidžių veiklą skatinančius vaistus, tačiau išvengė IVF procedūros, tyrimo pabaigoje susirgo krūties vėžiu. Moterų, kurioms krūties vėžys buvo nustatytas po kiaušidžių veiklą skatinančių vaistų ir IVF procedūros, siekė 2 proc., tačiau mokslininkai tvirtina, kad šis skirtumas statistiškai yra nereikšmingas.
Viskas keitėsi, kai mokslininkai suskirstė moteris į amžiaus grupes.
Moterims, kurioms netoli 24-ojo gimtadienio buvo atliekama IVF procedūra, buvo nustatyta net 56 proc. didesnė grėsmė susirgti krūties vėžiu negu to paties amžiaus moterims, kurios buvo gydomos nuo nevaisingumo be IVF procedūros.
40 metų amžiaus grupėje vėžio rizika nedidėjo, nepaisant, buvo atliekama IVF procedūra, ar ne.
L. Stewart teigimu, galima priežastis, kodėl jaunos moterys po IVF procedūros susiduria su didesne vėžio rizika, gali būti susijusi su didesniu estrogenų kiekiu per jų IVF ciklus. Krūties vėžys didele dalimi susijęs su padidėjusiu šio hormono kiekiu.
Gali būti ir taip, kad nevaisingumą jauname amžiuje sukelia specifiniai sutrikimai, kuriuos lydi krūties vėžys, pažymi mokslininkė. Tokiu atveju krūties vėžį reikėtų laikyti ne IVF, bet specifinių sutrikimų, kurie dažniau pasireiškia IVF išbandžiusioms moterims, pasekme.
